V. Liturginės
pastoracijos puoselėjimas
Liturgijos
atnaujinimas – Šventosios Dvasios malonė
43. Uoli pastanga
palaikyti ir atnaujinti liturgiją pagrįstai laikomas tarsi
ženklu, rodančiu Dievo apvaizdos užmojį mūsų laikais,
tarsi Šventosios Dvasios veikimu savo Bažnyčioje. Ji
įspaudžia savitą žymę į Bažnyčios
gyvenimą, net į visą mūsų meto religinę
jauseną ir veikseną.
Kad toji liturginė
pastoracija būtų toliau Bažnyčioje palaikoma, ugdoma,
Šventasis Susirinkimas nutaria:
Krašto
liturginė komisija
44. Pageidaujama, kad
kompetentinga teritorijos bažnytinė vadovybė, minima 22 sk. § 2,
įsteigtų liturginę komisiją, kuriai talkininkautų
liturgikos, bažnytinės muzikos bei dailės ir pastoracijos žinovai.
Kiek galima, šiai komisijai tepadeda ir koks nors pastoracinės
liturgijos institutas, sudarytas iš pasižymėjusių
šioje srityje žmonių, neišskiriant, jei reikia, nė
pasauliečių. Ši komisija, pavaldi minėtai teritorijos
bažnytinei vadovybei, turės tvarkyti savo krašto liturginę
pastoraciją, skatinti tyrinėjimus ir būtinus bandymus, kai
pakeitimai bus siūlomi Apaštalų Sostui.
Vyskupijos
liturginė komisija
45. Tuo pačiu
pagrindu ir kiekvienoje vyskupijoje tebūna šventosios liturgijos
komisija liturginei veiklai ugdyti, vyskupui prižiūrint.
Kartais gali būti
naudinga kelioms vyskupijoms sudaryti vieną komisiją, bendrais
pasitarimais skatinančią liturgijos pažangą.
Kitos
komisijos
46. Be šventosios
liturgijos komisijos, kiekvienoje vyskupijoje, jei įmanoma, taip pat
tebūna sudarytos bažnytinės muzikos ir meno komisijos.
Tos trys komisijos
būtinai turi derinti savo veiklą; neretai jas patartina jungti į
vieną komisiją.
|