ŠEŠTAS SKYRIUS. BAŽNYTINĖ MUZIKA

Bažnytinės muzikos kilnumas

112. Bažnyčios muzikinė tradicija yra neįkainojamos vertės turtas, pranokstantis kitas meno formas ypač dėl to, kad šventa giesmė, sujungta su žodžiais, yra būtina arba neatskirtina iškilmingosios liturgijos dalis.

Šventąjį giedojimą yra išgyrę ir Šventasis Raštas⁴², ir Bažnyčios šventieji Tėvai, ir popiežiai, pastaruoju laiku, pradedant šv. Pijumi X, pabrėžtinai nušvietę, kaip bažnytinė muzika padeda tarnauti Viešpačiui.

Todėl bažnytinė muzika bus juo šventesnė, juo glaudžiau bus susieta su liturgijos vyksmu, tiek maloniau išreikšdama maldą, tiek palaikydama vieningumą, tiek turtindama šventąsias apeigas didesniu iškilmingumu. Bažnyčia pritaria visoms tikrojo meno formoms, pasižyminčioms reikiamomis savybėmis, ir panaudoja jas Dievo kultui.

Šventasis Susirinkimas, laikydamasis Bažnyčios tradicijos ir drausmės nuostatų bei reikalavimų ir paisydamas bažnytinės muzikos tikslo – šlovinti Dievą ir šventinti žmones, nutaria štai ką.

Iškilmingoji liturgija

113. Liturginis veiksmas įgauna kilnumo, kai iškilmingai švenčiant Dievo pamaldas giedama, įsiterpiant įšventintiems tarnautojams ir veikliai dalyvaujant tikintiesiems.

Dėl kalbos vartojimo tebūnie laikomasi 36 sk., dėl Mišių – 54 sk., dėl sakramentų – 63 sk., dėl Dievo tarnybos – 101 sk. nurodymų.

114. Bažnytinės muzikos turtai tebūnie kuo rūpestingiausiai saugomi ir puoselėjami. Tebūnie nuolat ugdomos scholae cantorum, ypač prie katedrų bažnyčių. Vyskupai ir kiti sielų ganytojai uoliai tesirūpina, kad į visus šventuosius veiksmus, atliekamus giedant, kaip pridera galėtų veikliai įsijungti visi tikintieji pagal 28 ir 30 sk. nuostatas.

Muzikinis švietimas

115. Tebūnie didžiai vertinamas muzikinis parengimas ir lavinimasis seminarijose, abiejų lyčių vienuolių noviciatuose ir studijų namuose, taip pat kitose katalikų institucijose bei mokyklose. Idant būtų laiduotas šis švietimas, tebūnie rūpestingai rengiami bažnytinės muzikos mokytojai.

Taip pat patartina, kur galima, steigti aukštesniuosius bažnytinės muzikos institutus.

Muzikai ir giedotojai, ypač vaikai, taip pat turi gauti gerą liturginį išsilavinimą.

Grigališkasis ir polifoninis giedojimas

116. Grigališkąjį giedojimą Bažnyčia laiko būdingu Romos liturgijai. Todėl, kai kitkas nekliudo, jam tebūnie skiriama pagrindinė vieta liturginiuose veiksmuose.

Tačiau iš pamaldų jokiu būdu nešalintina kitų rūšių bažnytinės muzika, ypač polifoninės, jei tik ji atitinka liturginio veiksmo dvasią, kaip nustatyta 30 sk.

Grigališkojo giedojimo knygų leidyba

117. Tebūnie baigtas rengti grigališkojo giedojimo knygų tipinis leidimas, be to, tebūnie pasirūpinta nauju, kritiškesniu, jau po šv. Pijaus X reformos išėjusių knygų leidimu.

Taip pat dera parengti ir išleisti paprastesnių melodijų mažesnėms bažnyčioms.

Liaudiškasis giedojimas

118. Tebūnie sumaniai puoselėjamas liaudiškasis religinis giedojimas, kad per pamaldas bei apeigas ir per pačius liturginius veiksmus, laikantis rubrikų nuostatų ir nurodymų, galėtų skambėti tikinčiųjų balsai.

Bažnytinė muzika misijų kraštuose

119. Kadangi kai kuriuose, ypač misijų regionuose, esti tautų su savitomis muzikos tradicijomis, labai reikšmingomis jų religiniam ir visuomeniniam gyvenimui, šiai muzikai tebūnie rodoma derama pagarba ir skiriama tinkama vieta, lavinant jų religinę sąmonę ir kultą pritaikant prie jų polinkių, apeigas, vadovaujantis 39 ir 40 sk.

Todėl mokant misionierius muzikos, tebūnie uoliai rūpinamasi, kad jie kiek galėdami geriau pajėgtų puoselėti tų tautų tradicinę muziką mokyklose ir šventuose veiksmuose.

Vargonai ir kiti muzikos instrumentai

120. Lotyniškojoje Bažnyčioje tebūnie aukštai vertinami vamzdiniai vargonai kaip tradicinis muzikos instrumentas, kurio garsai pajėgia įstabiai padidinti Bažnyčios apeigų žavumą ir galingai kelti dvasią į Dievą ir dangų.

Kompetentingos regiono vadovybės sprendimu ir sutikimu, kaip numatyta 22 sk. § 2, 37 ir 40 sk., Dievo kultui leidžiama naudoti ir kitus instrumentus, jei jie tinka arba gali būti pritaikyti šventam vartojimui ir jei derinasi su šventovės kilnumu ir tikrai kelia tikinčiųjų dvasią.

Kompozitorių misija

121. Krikščioniškąja dvasia gyveną kompozitoriai tesijaučia esą pašaukti plėtoti bažnytinę muziką ir turtinti jos lobyną.

Tekuria jie tikros bažnytinės muzikos savybėmis pasižyminčias melodijas, tinkančias ne tik didelėms, bet ir mažesnėms scholae cantorum, skatinančias viso tikinčiųjų sambūrio veiklų dalyvavimą.

Bažnytiniam giedojimui skirtieji tekstai tesiderina su katalikybės mokymu ir pirmiausia tebūna imami iš Šventojo Rašto ir liturgijos šaltinių.