SEPTINTAS SKYRIUS.
BAŽNYTINĖ DAILĖ IR BAŽNYTINIAI REIKMENYS
Bažnytinės
dailės kilnumas
122.
Prie kilniausių žmogaus kūrybinės dvasios reiškimosi
būdų visai pagrįstai priskiriama dailė, ypač
religinė dailė ir jos viršūnė – bažnytinė
dailė. Dėl savo prigimties ji
linksta tam tikru būdu žmogiškais kūriniais
išreikšti begalinį Dievo grožį ir juo labiau didinti
jo garbę bei šlovę, siekdama ne ko kita, kaip kuo labiau
prisidėti prie žmonių dvasios maldingo atsigręžimo
į Dievą.
Todėl Motina
Maitintoja Bažnyčia visada buvo tikrosios dailės draugė ir
nuolatos ieškojo jo kilnios pagalbos, ypač tam, kad šventojo
kulto daiktai būtų iš tiesų tinkami, dailūs ir
gražūs, išreiškiantys ir simbolizuojantys
aukštesniąją tikrovę, nuolatos ugdė dailininkus. Be
to, Bažnyčia visada pagrįstai save laikė vertintoja,
sprendžiančia, kurie dailininkų kūriniai derinasi su
tikėjimu, pamaldumu bei religinės tradicijos reikalavimais ir tinka
šventam naudojimui.
Ypač uoliai
Bažnyčia rūpinosi, kad bažnytiniai reikmenys kilniai ir
patraukliai tarnautų kulto grožiui, priimdama tiek medžiagos,
tiek formos, tiek puošybos pakeitimus, ilgainiui atnešė
technikos pažanga.
Todėl Tėvai
šiais klausimais nutarė štai ką.
Dailės
stiliai
123.
Bažnyčia nė vieno dailės stiliaus nelaikė sau
būdingu, bet, atsižvelgdama į tautų būdą bei
sąlygas ir į įvairių apeigų reikalavimus,
priėmė kiekvieno laikotarpio formas ir šitaip per
šimtmečius sukrovė visokeriopai saugotiną dailės
lobyną. Tebūnie leista nekliudomai reikštis Bažnyčioje
ir mūsų laikų visų tautų bei šalių dailei,
jei tik ji su derama pagarba ir taurumu tarnauja bažnytiniams pastatams ir
šventoms apeigoms, idant šitaip galėtų savo balsu įsijungti
į tą nuostabią garbės giesmę, kurią katalikų
tikėjimui praėjusiais amžiais giedojo iškiliausi
kūrėjai.
124. Globodami ir
skatindami tikrąją bažnytinę dailę, ordinarai tegul
labiau atsižvelgai į kilnų grožį, negu vien į
prabangą. Tai tinka ir bažnytiniams drabužiams bei reikmenims.
Vyskupai
tesirūpina, kad į Dievo namus ir kitas šventas vietas
nebūtų įsileidžiama dailės kūrinių,
prieštaraujančių tikėjimui, dorai arba
krikščioniškajam pamaldumui ir įžeidžiančių
tikrąjį religinį jausmą formų iškraipymu arba
meniškumo stoka, menkavertiškumu ir imitacija.
Statant bažnytinius
pastatus, tebūna stropiai rūpinamasi, kad jie tiktų liturginiams
veiksmams atlikti ir skatintų veiklų tikinčiųjų
dalyvavimą.
Šventieji
paveikslai
125.
Tebūna tvirtai laikomasi praktikos bažnyčiose laikyti
tikinčiųjų gerbtinus šventus paveikslus, tačiau jie
išstatytini saikingai ir tvarkingai, kad nestulbitų
krikščioniškosios liaudies ir nenuolaidžiautų
neteisingam maldingumui.
126. Spręsdami apie
meno kūrinius, vietos ordinarai teatsiklausia vyskupijos
babažnytinės dailės komisijos, o reikalui esant ir kitų
tikrai patyrusių asmenų bei 44, 45 ir 46 sk. minimų
komisijų.
Ordinarai uoliai
tesirūpina, kad bažnytiniai reikmenys ir vertingi kūriniai bei
Dievo namų puošyba nebūtų gadinama arba naikinama.
Dailininkų
ugdymas
127.
Vyskupai patys arba per gabius, išmanančius ir mėgstančius
dailę kunigus tesirūpina, kad menininkai persiimtų
bažnytinio meno ir šventos liturgijos dvasia.
Be to, tose
vietovėse, kur tai atrodo pravartu, dailininkų ugdymui patartina
steigti bažnytinės dailės mokyklas arba akademijas.
Tačiau visi
dailininkai, savo talento vedami norintys tarnauti Dievo garbei šventojoje
Bažnyčioje, visada teatmena, jog tai susiję su savotišku
šventu Kūrėjo sekimu ir su kūryba, skirta katalikų
kultui, tikinčiųjų dvasiniam ugdymui, jų pamaldumui bei
religiniam lavinimui.
Teisės
nuostatų dėl bažnytinės
dailės peržiūrėjimas
128.
Laikantis 25 sk. nuostatų, drauge su liturginėmis knygomis
tebūnie kuo greičiau peržiūrėti bažnytiniai
kanonai bei statutai dėl šventojo kulto daiktų
išorinės įrangos, ypač dėl bažnytinių
pastatų orios ir tinkamos konstrukscijos, altorių formos ir sandaros,
eucharistinio tabernakulio iškilmingumo, vietos ir saugumo,
krikštyklos tinkamumo ir garbingumo, taip pat tinkamo šventų
paveikslų, puošybos ir ornamentikos panaudojimo; kas pasirodytų
sunkiau suderinama su atnaujinta liturgija, tebūnie pataisyta arba
panaikinta, o kas su ja dera, tebūnie palikta arba įvesta.
Teritoriniams
vyskupų susirinkimams suteikiama galimybė šioje srityje,
ypač dėl bažnytinių
reikmenų ir drabužių medžiagos bei formos, prisitaikyti
prie vietos reikmių ir papročių, pagal šios Konstitucijos
22 sk.
Klierikų
švietimas
129.
Per filosofijos ir teologijos studijas klierikams tebūnie dėstoma ir
bažnytinės dailės istorija bei raida, taip pat sveiki principai,
kuriais turi remtis bažnytinės dailės kūriniai, idant jie
išmoktų branginti bei saugoti garbingus Bažnyčios paminklus
ir sugebėtų deramai patarti kuriantiems dailininkams.
Pontifikalijos
130. Dera,
kad pontifikalijų dėvėjimas būtų rezervuotas tiems
bažnytiniams asmenims, kurie arba yra vyskupai, arba priklauso kuriai nors
ypatingai jurisdikcijai.
|