PASTORACINĖ KONSTITUCIJAAPIE BAŽNYČIĄ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE GAUDIUM ET SPES

1965 gruodžio 7

¹

PRATARMĖ

Bažnyčios artimas ryšys su visa žmonijos šeima

1. Džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto žmonių, ypač neturtingųjų ir visų prispaustųjų, yra ir Kristaus mokinių džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas. Ir nėra nieko tikrai žmogiško, kas nerastų atgarsio jų širdyse. Juk jie yra bendruomenėn susibūrę žmonės, sujungti Kristuje, keliauja į Tėvo Karalystę vadovaujami šventosios Dvasios ir yra priėmę visiems skirtą išganymo žinią. Tad jų bendruomenė iš tikro jaučiasi glaudžiai susieta su žmonijos šeima ir jos istorija.

Susirinkimo adresatas

2. Vatikano II Susirinkimas, išsamiau paaiškinęs Bažnyčios slėpinį, dabar jau nedvejodamas kreipiasi nebe vien į tos Bažnyčios vaikus ir visus Kristaus vardo išpažinėjus, bet į visus žmones, norėdamas visiems išdėstyti, kaip jis supranta Bažnyčios buvimą ir pastangas dabartiniame pasaulyje.

Taigi Susirinkimas turi prieš akis žmonių pasaulį, tai yra ištisą žmonijos šeimą su visa tikrove, kurioje ji gyvena. Tas pasaulis yra žmonių giminės istorijos scena, paženklinta jos pastangų, pralaimėjimų ir pergalių. Krikščionys tiki, jog tas pasaulis yra sukurtas ir palaikomas Kūrėjo meilės. Jis yra patekęs į nuodėmės vergiją, bet piktojo galybę sutrupinusio nukryžiuotojo ir prisikėlusiojo Kristaus išvaduotas, idant pagal Dievo sumanymą būtų perkeistas ir atbaigtas.

Tarnavimas žmogui

3. Nors mūsų dienomis žmonijai kelia nuostabą jos išradimai ir galybė, dažnai ji nerimastingai klausia savęs apie šiandienio pasaulio raidą, žmogaus vietą ir uždavinį visatoje, jo asmeninių ir bendruomeninių siekių prasmę, pagaliau apie galutinį daiktų ir žmonių tikslą. Todėl Susirinkimas, liudydamas ir aiškindamas visos Kristaus sutelktos Dievo tautos tikėjimą, nori parodyti, kokia jungtis, pagarba ir meilė sieja tą Dievo tautą su visa žmonių šeima, kuriai ji priklauso. Jis to negali iškalbingiau padaryti, kaip užmegzdamas su žmonija pokalbį apie tas įvairias problemas, paskleisdamas iš Evangelijos gautą šviesą ir suteikdamas išganingų jėgų, kurias pati Bažnyčia, Šventosios Dvasios vadovaujama, gavo iš savo Steigėjo. Kadangi siekiama išsaugoti žmogaus asmenį ir atnaujinti žmonių bendruomenę, viso mūsų aiškinimo ašis bus žmogus – vienas ir ištisas žmogus su kūnu ir siela, širdimi ir sąžine, protu ir valia.

Šventasis Susirinkimas, skelbdamas aukščiausią žmogaus pašaukimą ir tvirtindamas, jog jame įdiegta dieviška sėkla, siūlo žmonijai nuoširdų Bažnyčios bendradarbiavimą, kuriant tam pašaukimui derančią, visus jungiančią broliją. Bažnyčia nesivadovauja jokiais žemiškais troškimais, bet siekia tik vieno dalyko – Dvasios Guodėjos vadovaujama tęsti darbą, kurio ėmėsi pats Kristus, atėjęs į pasaulį tiesos liudyti, gelbėti, o ne smerkti, tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama².