ĮVADINĖS
PASTABOS
ŽMOGAUS BŪKLĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE
Viltis ir
nerimas
4. Šiam
uždaviniui atlikti Bažnyčia visuomet privalo
ištyrinėti laiko ženklus ir aiškinti juos Evangelijos
šviesoje. Ji daro tai, idant galėtų kiekvienai kartai pritaikytu
būdu atsakyti į žmonių keliamus amžinuosius dabartinio
ir būsimojo gyvenimo prasmės bei jų tarpusavio ryšio
klausimus. Tad reikia pažinti ir suprasti mūsų
gyvenamąjį pasaulį, jo viltis bei troškimus ir dažnai
dramatišką jo pobūdį. Svarbesnius dabartinio pasaulio
savitumus galima apibūdinti šiais bendrais bruožais.
Šiandien
žmonija yra įžengusi į naują savo istorijos
amžių, kuriam būdingi pamažu visame pasaulyje sklindantys
gilūs ir staigūs pokyčiai. Sukelti žmogaus proto
galybės ir kūrybinės veiklos, tie pokyčiai dabar pereina
į jį patį, į jo asmeninius ir bendruomeninius sprendimus
bei troškimus, į jo galvoseną bei elgseną daiktų ir
žmonių atžvilgiu. Jau galima kalbėti apie tikras
visuomenines bei kultūrines permainas, paliečiančias ir
religinį gyvenimą.
Kaip kiekvieną
augimo krizę, šias permainas lydi nemaži sunkumai. Taip smarkiai
išplėtęs savo galias, žmogus ne visuomet pajėgia
palenkti jas savo tarnybai. Sengdamasis geriau įžvelgti savo dvasios
vidų, dažnai jis atrodo dar netikresnis dėl savęs paties.
Pamažu aiškiau suprasdamas visuomeninio gyvenimo dėsningumus,
jis svyruoja ir nežino, kuria linkme jį kreipti.
Niekuomet žmonija
neturėjo tiek turtų, išteklių ir ekonomiės galios.
Tačiau didžiulė pasaulio gyventojų dalis tebekenčia
badą ir skurdą, daugelis tebevargsta nemokėdami nei skaityti, nei
rašyti. Niekuomet žmonės taip skaudžiai neišgyveno
laisvės jausmo, kaip šiandien. Tačiau tuo pačiu metu kyla
naujos visuomeninio ir psichinio vergavimo rūšys. Pasaulis labai
gyvai jaučia savo vienybę bei visų tarpusavio priklausomybę
ir solidarumo būtinybę, tačiau jį nuožmiai plėšo
į priešingas puses viena prieš kitą kovojančios
jėgos. Dar tebesitęsia politinė, visuomeninė,
ekonominė, rasinė ir ideologinė nesantaika; tebetvyro
galinčio visa iki pamatų išgriauti karo pavojus. Nors dalijamasi
idėjomis, patys žodžiai, kuriais išreiškiamos svarbios
sąvokos, įvairiose ideologinėse sistemose įgauna
skirtingą prasmę. Galiausiai uoliai kuriant tobulesnę
laikinąją santvarką, tuo pačiu greičiu nedidėja
dvasios pažanga.
Taip susipynusių
sąlygų veikiami, daugelis mūsų amžininkų
nebeįstengia teisingai įžvelgti amžinųjų
vertybių ir tinkamai pritaikyti jų naujiems atradimams.
Blaškydamiesi tarp vilties ir rūpesčio, klausdami savęs,
kur dabar visa eina, jie yra slegiami nerimo. Toks vyksmas skatina ir tiesiog
verčia žmones ieškoti atsakymo.
Gilūs
pokyčiai
5. Nūdienis dvasios
nerimas ir gyvenimo sąlygų kaita yra susiję su platesnės
apimties pokyčiais, dėl kurių žmogaus
dvasios formavimesi vis didesnį svorį įgyja matematiniai, gamtos
ir patį žmogų tyrinėjantys mokslai, o jo veiklą vis
labiau veikia tų mokslų kuriama technika. Ši mokslinė
dvasia kitaip negu praeityje formuoja kultūrą ir mąstyseną.
Technikos pažanga tokia didelė, kad keičia žemės
veidą ir jau bando užvaldyti antžeminę erdvę.
Šitaip žmogaus
protas tarsi irgi išplečia savo valdas anapus laiko ribų: į
praeitį – istoriniu pažinimu, į ateitį – numatymu
ir planavimu. Biologinių, psichologinių ir visuomeninių
mokslų pažanga ne tik padeda žmogui geriau pažinti save,
bet ir įgalina jį, technikos metodais tiesiogiai įtakoti visuomenės
gyvenimą. Drauge žmonių giminė vis daugiau galvoja apie
savo demografinio prieaugio numatymą ir tvarkymą.
Pats istorijos vyksmas
taip spartėja, kad pavienis žmogus vos pajėgia jį sekti.
Žmonių bendruomenės likimas tampa vieningas ir jau
nebesiskaido tarsi į atskiras įvairias istorijas. Taip žmonija
nuo palyginti statiškos tikrovės sampratos pereina prie
dinamiškesnės ir labiau evoliucinės sampratos. O tai gimdo
didžiulį naujų problemų rezginį, skatinantį
naujai skaidytis ir naujai jungtis.
Socialiniai
pokyčiai
6. Kartu tradicinės
vietos bendruomenės, kaip antai patriarchalinės šeimos, kiltys,
gentys, kaimai, įvairios grupės, ir visuomeniniai bendrijų
santykiai patiria juo toliau, juo didesnius pokyčius.
Palengva plinta
pramoninės bendruomenės tipas, praturtindamas kai kurias tautas
ūkine gausa ir iš pašaknų keisdamas nuo amžių
įprastas visuomeninio gyvenimo sąvokas bei sąlygas.
Panašiai vis daugiau žmonių apima ir patraukia miesto gyvenimas.
Tai kyla tiek iš miestų bei jų gyventojų skaičiaus
augimo, tiek iš miestietiško gyvenimo būdo plitimo
užmiesčio srityse.
Naujos ir tobulesnės
visuomenės komunikavimo priemonės leidžia patirti įvykius
ir labai greitai kuo plačiausiai paskleisti mintis bei jausmus, sukeldamos
ne vieną atgarsių grandinę.
Taip pat reikšminga, kad
žmonės, dėl įvairių priežasčių keisdami
gyvenamąją vietą, keičia ir savo gyvenimo būdą.
Šitaip nuolat
gausėja žmogaus ryšiai su kitais. Pats jo „visuomenėjimas“
atneša naujų ryšių bei poreikių, tačiau ne
visuomet ugdo deramą asmens brendimą ir tikrus asmenų santykius
(„asmenėjimą“).
Šios rūšies
evoliucija aiškiau pastebima tose tautose, kurios jau naudojasi
ekonominės ir techninės pažangos patogumais. Tačiau ji
reiškiasi ir tose tautose, kurios tebėra vystymosi stadijoje ir savo
kraštuose siekia industrializacijos bei urbanizacijos. Šiose tautose,
ypač prisirišusiose prie senesnių tradicijų, drauge kyla
sąjūdis už brandesnę ir asmeniškesnę laisvės
vartoseną.
Psichologiniai,
moraliniai ir religiniai pokyčiai
7.Mąstysenos ir
struktūrų pokyčiai dažnai sukelia prieštaravimų
dėl iki tol galiojusių vertybių, labiausiai tarp jaunuolių,
kurie ne sykį tampa nekantrūs, iš nerimo net ima maištauti;
suvokdami savo reikšmę visuomenės gyvenimui, jie nori jame kuo
greičiau įgyti dalį. Todėl tėvai ir auklėtojai,
atlikdami savo pareigas, neretai susiduria su vis daugiau sunkumų.
Iš praeities
paveldėtos institucijos, taisyklės, galvosena ir jausena ne visuomet
atrodo gerai tinkančios šiandienei padėčiai. Iš
čia kyla žymūs elgesio ir pačių jo normų
sutrikimai.
Galiausiai naujos sąlygos
paliečia ir religinį gyvenimą. Viena vertus, kritiškesnis
mąstymas apvalo jį nuo maginės pasaulio sampratos bei vis dar
išlikusių prietarų ir reikalauja vis aiškiau įsisąmoninti
priimtąjį tikėjimą. Daugelis tokiu būdu gyviau pajunta
Dievą. Kita vertus, vis gausėja žmonių, praktiškai
atsisakiusių religijos. Dievą ir tikėjimą neigti arba
jų nepaisyti jau nebėra neįprasta, kam ryžtųsi tik
vienas kitas, kaip ankstesniais laikais. Šiandien tai neretai vaizduojama
kaip mokslo pažangos arba savotiško naujojo humanizmo reikalavimas.
Visa tai daug kur nebėra vien filosofų mintys, bet plačiausiu
mastu veikia literatūrą, meną, humanitarinių mokslų ir
istorijos interpretavimą, netgi viešąją teisę.
Daugelį tai sukrečia.
Šiuolaikinio
pasaulio prieštaros
8. Tokie staigūs,
dažnai netvarkingai vykstą pokyčiai ir pats skvarbesnis
pasaulyje įsigalėjusių nesutarimų įsisąmoninimas
sukelia arba didina prieštaravimus ir pusiausvyros stoką.
Pačiame asmenyje
dažnai kyla nesutarimų tarp modernaus praktinio proto ir teorinio
mąstymo, nepajėgiančio nei suvaldyti, nei darniai susintetinti
turimų žinių visumos. Panašiai dažnai trūksta
pusiausvyros tarp noro sėkmingai veikti ir sąžinės
reikalavimų. Labai dažnai taip pat bendruomeninio gyvenimo
sąlygos neatitinka asmeninių mąstymo ar net kontempliacijos
reikalavimų. Pagaliau nedermė kyla tarp žmogaus veiklos
specializacijos ir žvilgsnio į tikrovės visumą.
Šeimoje nesutarimų
priežastis būnaa demografinių, ekonominių ir visuomeninių
sąlygų spaudimas arba konfliktas tarp viena kitą
keičiančių kartų, arba nauji visuomeniniai santykiai tarp
vyrų ir moterų.
Taip pat didelių
nesutarimų kyla tarp rasių, net tarp įvairių
visuomenės klasių, tarp turtingų ir mažiau
pasiturinčių bei skurstančių tautų; pagaliau
nesutarimų kyla tarp tautas jungiančių institucijų,
kilusių iš žmonių noro taikiai gyventi, ir savo
ideologiją skleidžiančios ambicijos, taip pat dėl kolektyvaus
tautų arba kitų grupių gobšumo.
Visa tai kelia tarpusavio
nepasitikėjią ir neapykantą, susikirtimus ir vargus, kurių
priežastis ir drauge auka yra pats žmogus.
Žmonių
giminės visuotiniai siekiai
9. Drauge bręsta
įsitikinimas, jog žmonija ne tik gali ir privalo vis labiau
įtvirtinti savo viešpatavimą kūrinijai, bet taip pat gali
ir privalo kurti politinę, visuomeninę ir ekonominę
santvarką, kuri vis geriau tarnautų tiek visiems žmonėms,
tiek pavieniams asmenims bei padėtų išreikšti ir ugdyti
savo vertybes.
Daugelis griežtai
reikalauja gėrybių, kurių jiems netenka dėl gyvai
jaučiamos neteisybės arba paskirstymo nelygybės. Vystymosi keliu
žengiančios tautos, pavyzdžiui, neseniai pasiekusios
nepriklausomybę, trokšta naudotis nūdienės civilizacijos
turtais ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje ir laisvai vaidinti
savo vaidmenį pasaulio scenoje. Tačiau vis vien didėja jų
atsilikimas, dažnai ir ekonominė priklausomybė nuo kitų,
turtingesnių tautų, sparčiau žengiančių pirmyn.
Badaujantys kraštai šaukiasi labiau pasiturinčių pagalbos.
Moterys reikalauja, kur dar nėra pasiekusios, teisinės ir
faktinės lygybės su vyrais. Miesto ir kaimo darbininkai nori ne vien
pelnyti pragyvenimą, bet ir darbu ugdyti savo asmeninius talentus, netgi
drauge su kitais tvarkyti ekonominį, visuomeninį, politinį ir
kultūrinį gyvenimą. Nūnai pirmą kartą istorijoje
visos tautos įsitikino, kad kultūrinės gėrybės iš
tikrųjų gali ir turi tekti visiems.
Už visų tų
reikalavimų slypi gilesnis ir visuotinesnis siekimas: pavieniai asmenys ir
jų grupės trokšta gyventi pilnatvišką ir laisvą,
žmogui derantį gyvenimą, panaudodami savo gerovei visa, ko
šiandienis pasaulis gali taip gausiai teikti. Be to, tautos vis stipriau siekia
susijungti į visuotinę bendruomenę.
Šitaip dabartinis
pasaulis pasirodo esąs ir galingas, ir kartu silpnas, pajėgus veikti
ir kilniai, ir niekšingai; jam atviras kelias į laisvę ir
vergiją, pažangą ir nuosmūkį, brolybę ir
neapykantą. Be to, žmogus įsisąmonina, jog jis pats privalo
teisingai panaudoti savo sukeltas jėgas, kurios gali ir jį pavergti,
ir jam tarnauti. Todėl jis pats sau kelia klausimus.
Žmonių
giminės giluminiai klausimai
10. Išties
dabartinio pasaulio nedermės susijusios su ta giliau siekiančia
nederme, kurios šaknys yra žmogaus širdyje. Juk pačiame
žmoguje daug pradų kovoja vienas su kitu. Viena vertus, kaip
kūrinys jis patiria savo daugeriopą ribotumą; antra vertus,
jaučia savo neribotus siekimus ir aukštesnio gyvenimo
pašaukimą. Daugelio dalykų traukiamas, dažnai jis
priverstas kai kuriuos iš jų rinktis, o kai kurių atsisakyti.
Maža to, būdamas silpnas ir nusidėjėlis, neretai jis daro
tai, ko nenori, ir nedaro to, ką norėtų daryti3. Tad jis
jaučia suskilimą savyje pačiame, iš kurio ir
bendruomenėje kyla daug ir labai didelių nesutarimų. Aišku,
daugelis, kurių gyvenimas yra apkrėstas praktiniu materializmu, dėl šios
priežasties taip aiškiai nesuvokia dramatiškos padėties,
arba deramai ją apsvarstyti jiems trukdo vargo našta. Daug kas
tariasi radę ramybę įvairiausiose visa ką
aiškinančiose teorijose. O kai kurie vien iš
žmogiškų pastangų laukia tikro ir visiško
žmonijos išsilaisvinimo, įsitikinę, kad ateisiančioji
žmogaus viešpatystė žemėje patenkins visus jo
širdies troškimus. Netrūksta ir tokių, kurie nusivylę
gyvenimo prasme aukština drąsuolius, manančius, jog žmogaus
būtis neturi jokios reikšmės, bei užsimojančius jai
visą reikšmę suteikti vien savo proto išradingumu.
Tačiau vis gausėja tokių, kurie dabartinio pasaulio vystymosi
akivaizdoje kelia arba su nauju skvarbumu išgyvena pačius
nuodugniausius klausimus: kas yra žmogus? kokią prasmę turi
skausmas, blogis, mirtis, kurie tebėra ir toliau, nors padaryta tokia
pažanga? kuriam tikslui tarnauja tokia brangia kaina pasiekti
laimėjimai? ką žmogus gali duoti visuomenei ir ko iš jos
tikėtis? kas laukia po gyvenimo šioje žemėje?
Bažnyčia tiki,
jog už visus miręs ir prikeltas Kristus4 savo Dvasia teikia
žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų
atitikti savo aukščiausią pašaukimą. Ji tiki, kad
žmonėms po dangumi neduota kito vardo, kuriuo jie galėtų
būti išgelbėti5. Taip pat tiki, kad jos Viešpats ir
Mokytojas yra visos žmonių istorijos raktas, centras ir tikslas. Be
to, Bažnyčia tvirtina, kad visose permainose išlieka
nepakitusių daug dalykų, kurių galutinis pagrindas yra Kristus,
vakar, šiandien ir per amžius tas pats6. Tad vadovaudamasis
Kristaus, neregimojo Dievo Atvaizdo, visų kūrinių Pirmgimio
šviesa7, Susirinkimas į visus kreipiasi, norėdamas
atskleisti žmogaus slėpinį ir padėti rasti pagrindinių
mūsų meto klausimų sprendimą.
|