TREČIAS SKYRIUS. BAŽNYČIOS IR BAŽNYTINĖS BENDRUOMENĖS, ATSISKYRUSIOS NUO ROMOS APAŠTALŲ SOSTO

Bažnyčios skilimai

13. Pažvelkime į dvi pagrindines įplyšimų Kristaus tunikoje be siūlės kategorijas.

Pirmi atsirado Rytuose, tiek nesutikus su Efezo ir Chalkedono Susirinkimų dogminėmis formulėmis, tiek vėliau, nutrūkus bažnytinei bendrystei tarp Rytų patriarchatų ir Romos Sosto.

Antri, praėjus daugiau negu keturiems šimtmečiams, pasirodė Vakaruose per įvykius, paprastai vadinamus Reformacija. Dėl Reformacijos nuo Romos Sosto atsiskyrė daug tautinių ir konfesinių bendruomenių. Tarp tų, kuriose iš dalies išlaikė katalikiškas tradicijos ir struktūras, ypatingą vietą užima Anglikonų Bendrija.

Tačiau šie įvairūs skilimai vieni nuo kitų skiriasi ne vien kilme, vieta bei laiku, bet ypač su tikėjimu ir bažnytinę santvarku susijusių klausimų prigimtimi bei svarba.

Todėl, neišleisdamas iš akių nei įvairių krikščionių grupių skirtingumo, nei jas, tegu ir pasidalijusias, tebejungiančių ryšių, šis Šventasis Sinodas nusprendė esant tinkama pateikti tokių samprotavimų dėl apdairaus ekumeninės veiklos plėtojimo.