KONSTITUCIJA APIE ŠVENTĄJĄ LITURGIJĄ SACROSANCTUM CONCILIUM

1963 gruodžio 4

PRATARMĖ

Liturgijos atnaujinimo rūpestis

1. Šventasis Susirinkimas, siekdamas kasdien stiprinti tikinčiųjų krikščioniškąjį gyvenimą, geriau pritaikyti mūsų meto reikalavimams tas institucijas, kuriose yra galimi pakeitimai, visokeriopai puoselėti visa, kas tik gali padėti tikinčiųjų Kristų vienybei, stiprinti visa, kas padeda telkti visus žmones į Bažnyčios prieglobstį, dėl ypatingos priežasties taip pat laiko savo uždaviniu rūpintis liturgijos atnaujinimu ir ugdymu.

Liturgija Bažnyčios slėpinyje

2. Mat liturgija, per kurią, ypač per dieviškąją Eucharistijos auką, „vyksta mūsų atpirkimo darbas“¹, labiausiai padeda tam, kad tikintieji gyvenimu išreikštų bei kitiems atskleistų Kristaus slėpinį ir savitą tikrosios Bažnyčios prigimtį, kuriai būdinga tai, kad ji kartu yra žmogiška ir dieviška, regima ir apdovanota neregimąja tikrove, veržli, veikli ir atsidėjusi kontempliacijai, gyvenanti šiame pasaulyje, tačiau keleivė. Ir tokiu būdu sutvarkyta, kad tai, kas joje žmogiška, yra nukreipta ir palenkta tam, kas dieviška, regima – tam, kas neregima, veikla – kontempliacijai, dabartis – būsimajam miestui, kurio ieškome². Todėl esančiuosius Bažnyčioje liturgija kasdien stato į šventovę Viešpatyje, į Dievo buveinę Dvasioje³, kol bus pasiektas Kristaus pilnatvės saikas⁴, drauge stebėtinu būdu stiprina jų jėgas skelbti Kristų, ir šitaip tiems, kurie yra išorėje, liturgija parodo Bažnyčią kaip viršum tautų iškeltą ženklą⁵, po kuriuo rinktųsi draugėn išblaškytieji Dievo vaikai ⁶, kol bus viena kaimenė ir vienas ganytojas⁷.

Konstitucija ir įvairios apeigos

3. Todėl Šventasis Susirinkimas mano, kad liturgijai ugdyti ir atnaujinti prisimintini principai, kurie dėstomi žemiau, ir turi būti nustatytos praktinės nuostatos.

Kai kas iš tų principų bei nuostatų gali ir turi būti pritaikyta tiek Romos, tiek kitoms apeigoms. Tačiau toliau pateikiamos praktinės nuostatos taikytinos tik Romos apeigoms, nebent būtų kalbama apie dalykus, kurie pačia savo prigimtimi liestų ir kitas.

4. Pagaliau, ištikimai sekdamas tradicija, Šventasis Susirinkimas pareiškia, jog Motina Bažnyčia visas teisėtai pripažintas liturgijas laiko lygiateisėmis bei vertomis lygios pagarbos ir yra nusiteikusii jas ir ateityje saugoti bei visokeriopai palaikyti. Jis taip pat nori, kad, kur reikia, pagal sveikos tradicijos dvasią jos būtų su apdairumu ištisai peržiūrėtos ir praturtintos nauju gaivumu, atitinkančiu šių dienų sąlygas ir reikalavimus.