II. Liturginio auklėjimo ir veiklaus dalyvavimo siekis

Bažnyčios troškimas

14. Motina Bažnyčia labai trokšta, kad visi tikintieji liturginėse apeigose dalyvautų pilnai, sąmoningai ir aktyviai, kaip reikalauja pačios liturgijos prigimtis. Krikšto dėka taip dalyvauti yra visos krikščionių tautos „išrinktosios giminės, karališkosios kunigystės, šventosios tautos, įsigytosios liaudies“ (1 Pt. 2, 9; plg. 2, 4–5) teisė ir pareiga.

Atnaujinant ir ugdant šventąją liturgiją, tuo pilnu ir aktyviu visų dalyvavimu reikia labiausiai susirūpinti. Juk liturgija yra pirmasis ir būtinas šaltinis, iš kurio tikintieji gali semtis tikrai krikščioniškos dvasios. Todėl sielų ganytojai visa savo pastoracine veikla bei deramu ugdymu turi uoliai siekti to pilno ir aktyvaus dalyvavimo liturgijoje.

Tačiau nėra jokios vilties, kad tai pavyktų, jei pirma patys sielų ganytojai nebus viduje kupini liturgijos dvasios bei poveikio ir negebės jos mokyti. Todėl nepaprastai reikalingi pirmiausia patarimai dėl liturginio kunigų auklėjimo. Tuo tikslu Šventasis Susirinkimas nutarė šiuos žemiau išdėstytus dalykus.

Liturgijos dėstytojų ugdymas

15. Dėstytojai, kuriems pavesta mokyti liturgijos seminarijose, vienuolių studijų namuose ir teologijos fakultetuose, turi būti tinkamai parengti savo pareigoms tam tikslui skirtuose specialiuose institutuose.

Klierikų liturginis ugdymas

16. Liturgija seminarijose ir vienuolių studijų namuose turi būti priskirta prie būtinųjų ir svarbesniųjų dalykų, o teologijos fakultetuose – prie pagrindinių. Ji turi būti dėstoma tiek teologiniu ir istoriniu, tiek dvasiniu, pasroraciniu ir teisiniu požiūriu. Be to, kitų dalykų, ypač dogminės teologijos, Šventojo Rašto, dvasinės ir pastoracinės teologijos, dėstytojai tesirūpina Kristaus slėpinį ir išganymo istoriją išdėstyti kiekvienas pagal savo dalyko vidinius reikalavimus taip, kad būtų aiškus to dalyko ryšys su liturgija ir kunigų ugdymo vientisumas.

17. Seminarijose ir vienuolynuose klierikų dvasinis gyvenimas tebūna formuojamas liturgiškai: tiek tinkamu vadovavimu, kad jie pajėgtų suprasti šventąsias apeigas ir visa širdimi sekti, tiek pačiu šventųjų slėpinių šventimu, tiek kitomis pamaldumo pratybomis, persisunkiusiomis liturgijos dvasia. Teišmoksta jie taip pat stropiai laikytis liturginių nuostatų, kad gyvenimas seminarijose ir vienuolių mokslo įstaigose būtų iš vidaus persmelktas liturginės dvasios.

18. Vyskupijų ir vienuolijų kunigams, kurie jau darbuojasi Viešpaties vynuogyne, visomis tinkamomis priemonėmis tebūna padedama vis labiau suprasti, ką jų atliekamos šventosios apeigos reiškia, kad jie galėtų gyventi liturgijos dvasia ir ja dalyts su jiems pavestais tikinčiaisiais.

Tikinčiųjų liturginis ugdymas

19. Sielų ganytojai uoliai ir kantriai tesirūpina liturginiu auklėjimu ir aktyviu tikinčiųjų dalyvavimu liturgijoje vidumi ir išore, atsižvelgiant į jų amžių, sąlygas, gyvenimo būdą ir religinio apsišvietimo lygį. Taip ganytojai atliks vieną pagrindinių ištikimo Dievo slėpinių dalytojo pareigų. Tevadovauja šioje srityje savo kaimenei ne tik žodžiu, bet ir pavyzdžiu.

Audiovizualinės priemonės ir liturgijos šventimas

20. Šventųjų veiksmų, ypač Mišių aukos, transliavimas per radiją ir televiziją tebūnie atliekamas saikingai ir skoningai, vedant ir prižiūrint tinkamam asmeniui, vyskupų paskirtam šioms pareigoms.