IV. Liturginio gyvenimo puoselėjimas vyskupijoje ir parapijoje

Vyskupijos liturginis gyvenimas

41. Vyskupą reikia laikyti savo kaimenės vyriausiuoju kunigu, iš kurio tam tikru būdu kyla ir nuo kurio priklauso tikinčiųjų gyvenimas Kristuje.

Todėl visi turi labai vertinti liturginį vyskupijos gyvenimą, sutelktą apie vyskupą, ypač katedros bažnyčioje. Tebūna jie įsitikinę, kad Bažnyčia ypatingai atsiskleidžia, visai Dievo tautai pilnai ir aktyviai dalyvaujant toje pačioje liturginėje šventėje, ypač toje pačioje Eucharistijoje, jungiamai vienos maldos ir vieno altoriaus, vadovaujamai vyskupo, apsupto kunigų ir patarnautojų³⁵.

Parapijos liturginis gyvenimas

42. Kadangi vyskupas negali nei visuomet, nei visur pats būti visos savo bendrijos priekyje, jis būtinai turi įsteigti tikinčiųjų bendruomenes, tarp kurių svarbiausios yra parapijos, atskirose vietovėse tvarkomos vyskupui atstovaujančio ganytojo, nes jos tam tikru būdu vaizduoja po visą pasaulį pasklidusią regimąją Bažnyčią.

Todėl reikia siekti, kad liturginis parapijos gyvenimas ir jo ryšys su vyskupu būtų palaikomas tikinčiųjų ir dvasininių sąmonėje bei veikloje. Reikia stengtis, kad klestėtų parapijinės bendruomenės dvasia, ypač drauge švenčiant sekmadienio Mišias.