V. Liturginės pastoracijos puoselėjimas

Liturgijos atnaujinimas – Šventosios Dvasios malonė

43. Uoli pastanga palaikyti ir atnaujinti liturgiją pagrįstai laikomas tarsi ženklu, rodančiu Dievo apvaizdos užmojį mūsų laikais, tarsi Šventosios Dvasios veikimu savo Bažnyčioje. Ji įspaudžia savitą žymę į Bažnyčios gyvenimą, net į visą mūsų meto religinę jauseną ir veikseną.

Kad toji liturginė pastoracija būtų toliau Bažnyčioje palaikoma, ugdoma, Šventasis Susirinkimas nutaria:

Krašto liturginė komisija

44. Pageidaujama, kad kompetentinga teritorijos bažnytinė vadovybė, minima 22 sk. § 2, įsteigtų liturginę komisiją, kuriai talkininkautų liturgikos, bažnytinės muzikos bei dailės ir pastoracijos žinovai. Kiek galima, šiai komisijai tepadeda ir koks nors pastoracinės liturgijos institutas, sudarytas iš pasižymėjusių šioje srityje žmonių, neišskiriant, jei reikia, nė pasauliečių. Ši komisija, pavaldi minėtai teritorijos bažnytinei vadovybei, turės tvarkyti savo krašto liturginę pastoraciją, skatinti tyrinėjimus ir būtinus bandymus, kai pakeitimai bus siūlomi Apaštalų Sostui.

Vyskupijos liturginė komisija

45. Tuo pačiu pagrindu ir kiekvienoje vyskupijoje tebūna šventosios liturgijos komisija liturginei veiklai ugdyti, vyskupui prižiūrint.

Kartais gali būti naudinga kelioms vyskupijoms sudaryti vieną komisiją, bendrais pasitarimais skatinančią liturgijos pažangą.

Kitos komisijos

46. Be šventosios liturgijos komisijos, kiekvienoje vyskupijoje, jei įmanoma, taip pat tebūna sudarytos bažnytinės muzikos ir meno komisijos.

Tos trys komisijos būtinai turi derinti savo veiklą; neretai jas patartina jungti į vieną komisiją.