ĮVADINĖS PASTABOS
ŽMOGAUS BŪKLĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE

Viltis ir nerimas

4. Šiam uždaviniui atlikti Bažnyčia visuomet privalo ištyrinėti laiko ženklus ir aiškinti juos Evangelijos šviesoje. Ji daro tai, idant galėtų kiekvienai kartai pritaikytu būdu atsakyti į žmonių keliamus amžinuosius dabartinio ir būsimojo gyvenimo prasmės bei jų tarpusavio ryšio klausimus. Tad reikia pažinti ir suprasti mūsų gyvenamąjį pasaulį, jo viltis bei troškimus ir dažnai dramatišką jo pobūdį. Svarbesnius dabartinio pasaulio savitumus galima apibūdinti šiais bendrais bruožais.

Šiandien žmonija yra įžengusi į naują savo istorijos amžių, kuriam būdingi pamažu visame pasaulyje sklindantys gilūs ir staigūs pokyčiai. Sukelti žmogaus proto galybės ir kūrybinės veiklos, tie pokyčiai dabar pereina į jį patį, į jo asmeninius ir bendruomeninius sprendimus bei troškimus, į jo galvoseną bei elgseną daiktų ir žmonių atžvilgiu. Jau galima kalbėti apie tikras visuomenines bei kultūrines permainas, paliečiančias ir religinį gyvenimą.

Kaip kiekvieną augimo krizę, šias permainas lydi nemaži sunkumai. Taip smarkiai išplėtęs savo galias, žmogus ne visuomet pajėgia palenkti jas savo tarnybai. Sengdamasis geriau įžvelgti savo dvasios vidų, dažnai jis atrodo dar netikresnis dėl savęs paties. Pamažu aiškiau suprasdamas visuomeninio gyvenimo dėsningumus, jis svyruoja ir nežino, kuria linkme jį kreipti.

Niekuomet žmonija neturėjo tiek turtų, išteklių ir ekonomiės galios. Tačiau didžiulė pasaulio gyventojų dalis tebekenčia badą ir skurdą, daugelis tebevargsta nemokėdami nei skaityti, nei rašyti. Niekuomet žmonės taip skaudžiai neišgyveno laisvės jausmo, kaip šiandien. Tačiau tuo pačiu metu kyla naujos visuomeninio ir psichinio vergavimo rūšys. Pasaulis labai gyvai jaučia savo vienybę bei visų tarpusavio priklausomybę ir solidarumo būtinybę, tačiau jį nuožmiai plėšo į priešingas puses viena prieš kitą kovojančios jėgos. Dar tebesitęsia politinė, visuomeninė, ekonominė, rasinė ir ideologinė nesantaika; tebetvyro galinčio visa iki pamatų išgriauti karo pavojus. Nors dalijamasi idėjomis, patys žodžiai, kuriais išreiškiamos svarbios sąvokos, įvairiose ideologinėse sistemose įgauna skirtingą prasmę. Galiausiai uoliai kuriant tobulesnę laikinąją santvarką, tuo pačiu greičiu nedidėja dvasios pažanga.

Taip susipynusių sąlygų veikiami, daugelis mūsų amžininkų nebeįstengia teisingai įžvelgti amžinųjų vertybių ir tinkamai pritaikyti jų naujiems atradimams. Blaškydamiesi tarp vilties ir rūpesčio, klausdami savęs, kur dabar visa eina, jie yra slegiami nerimo. Toks vyksmas skatina ir tiesiog verčia žmones ieškoti atsakymo.

Gilūs pokyčiai

5. Nūdienis dvasios nerimas ir gyvenimo sąlygų kaita yra susiję su platesnės apimties pokyčiais, dėl kurių žmogaus dvasios formavimesi vis didesnį svorį įgyja matematiniai, gamtos ir patį žmogų tyrinėjantys mokslai, o jo veiklą vis labiau veikia tų mokslų kuriama technika. Ši mokslinė dvasia kitaip negu praeityje formuoja kultūrą ir mąstyseną. Technikos pažanga tokia didelė, kad keičia žemės veidą ir jau bando užvaldyti antžeminę erdvę.

Šitaip žmogaus protas tarsi irgi išplečia savo valdas anapus laiko ribų: į praeitį – istoriniu pažinimu, į ateitį – numatymu ir planavimu. Biologinių, psichologinių ir visuomeninių mokslų pažanga ne tik padeda žmogui geriau pažinti save, bet ir įgalina jį, technikos metodais tiesiogiai įtakoti visuomenės gyvenimą. Drauge žmonių giminė vis daugiau galvoja apie savo demografinio prieaugio numatymą ir tvarkymą.

Pats istorijos vyksmas taip spartėja, kad pavienis žmogus vos pajėgia jį sekti. Žmonių bendruomenės likimas tampa vieningas ir jau nebesiskaido tarsi į atskiras įvairias istorijas. Taip žmonija nuo palyginti statiškos tikrovės sampratos pereina prie dinamiškesnės ir labiau evoliucinės sampratos. O tai gimdo didžiulį naujų problemų rezginį, skatinantį naujai skaidytis ir naujai jungtis.

Socialiniai pokyčiai

6. Kartu tradicinės vietos bendruomenės, kaip antai patriarchalinės šeimos, kiltys, gentys, kaimai, įvairios grupės, ir visuomeniniai bendrijų santykiai patiria juo toliau, juo didesnius pokyčius.

Palengva plinta pramoninės bendruomenės tipas, praturtindamas kai kurias tautas ūkine gausa ir iš pašaknų keisdamas nuo amžių įprastas visuomeninio gyvenimo sąvokas bei sąlygas. Panašiai vis daugiau žmonių apima ir patraukia miesto gyvenimas. Tai kyla tiek iš miestų bei jų gyventojų skaičiaus augimo, tiek iš miestietiško gyvenimo būdo plitimo užmiesčio srityse.

Naujos ir tobulesnės visuomenės komunikavimo priemonės leidžia patirti įvykius ir labai greitai kuo plačiausiai paskleisti mintis bei jausmus, sukeldamos ne vieną atgarsių grandinę.

Taip pat reikšminga, kad žmonės, dėl įvairių priežasčių keisdami gyvenamąją vietą, keičia ir savo gyvenimo būdą.

Šitaip nuolat gausėja žmogaus ryšiai su kitais. Pats jo „visuomenėjimas“ atneša naujų ryšių bei poreikių, tačiau ne visuomet ugdo deramą asmens brendimą ir tikrus asmenų santykius („asmenėjimą“).

Šios rūšies evoliucija aiškiau pastebima tose tautose, kurios jau naudojasi ekonominės ir techninės pažangos patogumais. Tačiau ji reiškiasi ir tose tautose, kurios tebėra vystymosi stadijoje ir savo kraštuose siekia industrializacijos bei urbanizacijos. Šiose tautose, ypač prisirišusiose prie senesnių tradicijų, drauge kyla sąjūdis už brandesnę ir asmeniškesnę laisvės vartoseną.

Psichologiniai, moraliniai ir religiniai pokyčiai

7.Mąstysenos ir struktūrų pokyčiai dažnai sukelia prieštaravimų dėl iki tol galiojusių vertybių, labiausiai tarp jaunuolių, kurie ne sykį tampa nekantrūs, iš nerimo net ima maištauti; suvokdami savo reikšmę visuomenės gyvenimui, jie nori jame kuo greičiau įgyti dalį. Todėl tėvai ir auklėtojai, atlikdami savo pareigas, neretai susiduria su vis daugiau sunkumų.

Iš praeities paveldėtos institucijos, taisyklės, galvosena ir jausena ne visuomet atrodo gerai tinkančios šiandienei padėčiai. Iš čia kyla žymūs elgesio ir pačių jo normų sutrikimai.

Galiausiai naujos sąlygos paliečia ir religinį gyvenimą. Viena vertus, kritiškesnis mąstymas apvalo jį nuo maginės pasaulio sampratos bei vis dar išlikusių prietarų ir reikalauja vis aiškiau įsisąmoninti priimtąjį tikėjimą. Daugelis tokiu būdu gyviau pajunta Dievą. Kita vertus, vis gausėja žmonių, praktiškai atsisakiusių religijos. Dievą ir tikėjimą neigti arba jų nepaisyti jau nebėra neįprasta, kam ryžtųsi tik vienas kitas, kaip ankstesniais laikais. Šiandien tai neretai vaizduojama kaip mokslo pažangos arba savotiško naujojo humanizmo reikalavimas. Visa tai daug kur nebėra vien filosofų mintys, bet plačiausiu mastu veikia literatūrą, meną, humanitarinių mokslų ir istorijos interpretavimą, netgi viešąją teisę. Daugelį tai sukrečia.

Šiuolaikinio pasaulio prieštaros

8. Tokie staigūs, dažnai netvarkingai vykstą pokyčiai ir pats skvarbesnis pasaulyje įsigalėjusių nesutarimų įsisąmoninimas sukelia arba didina prieštaravimus ir pusiausvyros stoką.

Pačiame asmenyje dažnai kyla nesutarimų tarp modernaus praktinio proto ir teorinio mąstymo, nepajėgiančio nei suvaldyti, nei darniai susintetinti turimų žinių visumos. Panašiai dažnai trūksta pusiausvyros tarp noro sėkmingai veikti ir sąžinės reikalavimų. Labai dažnai taip pat bendruomeninio gyvenimo sąlygos neatitinka asmeninių mąstymo ar net kontempliacijos reikalavimų. Pagaliau nedermė kyla tarp žmogaus veiklos specializacijos ir žvilgsnio į tikrovės visumą.

Šeimoje nesutarimų priežastis būnaa demografinių, ekonominių ir visuomeninių sąlygų spaudimas arba konfliktas tarp viena kitą keičiančių kartų, arba nauji visuomeniniai santykiai tarp vyrų ir moterų.

Taip pat didelių nesutarimų kyla tarp rasių, net tarp įvairių visuomenės klasių, tarp turtingų ir mažiau pasiturinčių bei skurstančių tautų; pagaliau nesutarimų kyla tarp tautas jungiančių institucijų, kilusių iš žmonių noro taikiai gyventi, ir savo ideologiją skleidžiančios ambicijos, taip pat dėl kolektyvaus tautų arba kitų grupių gobšumo.

Visa tai kelia tarpusavio nepasitikėjią ir neapykantą, susikirtimus ir vargus, kurių priežastis ir drauge auka yra pats žmogus.

Žmonių giminės visuotiniai siekiai

9. Drauge bręsta įsitikinimas, jog žmonija ne tik gali ir privalo vis labiau įtvirtinti savo viešpatavimą kūrinijai, bet taip pat gali ir privalo kurti politinę, visuomeninę ir ekonominę santvarką, kuri vis geriau tarnautų tiek visiems žmonėms, tiek pavieniams asmenims bei padėtų išreikšti ir ugdyti savo vertybes.

Daugelis griežtai reikalauja gėrybių, kurių jiems netenka dėl gyvai jaučiamos neteisybės arba paskirstymo nelygybės. Vystymosi keliu žengiančios tautos, pavyzdžiui, neseniai pasiekusios nepriklausomybę, trokšta naudotis nūdienės civilizacijos turtais ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje ir laisvai vaidinti savo vaidmenį pasaulio scenoje. Tačiau vis vien didėja jų atsilikimas, dažnai ir ekonominė priklausomybė nuo kitų, turtingesnių tautų, sparčiau žengiančių pirmyn. Badaujantys kraštai šaukiasi labiau pasiturinčių pagalbos. Moterys reikalauja, kur dar nėra pasiekusios, teisinės ir faktinės lygybės su vyrais. Miesto ir kaimo darbininkai nori ne vien pelnyti pragyvenimą, bet ir darbu ugdyti savo asmeninius talentus, netgi drauge su kitais tvarkyti ekonominį, visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Nūnai pirmą kartą istorijoje visos tautos įsitikino, kad kultūrinės gėrybės iš tikrųjų gali ir turi tekti visiems.

Už visų tų reikalavimų slypi gilesnis ir visuotinesnis siekimas: pavieniai asmenys ir jų grupės trokšta gyventi pilnatvišką ir laisvą, žmogui derantį gyvenimą, panaudodami savo gerovei visa, ko šiandienis pasaulis gali taip gausiai teikti. Be to, tautos vis stipriau siekia susijungti į visuotinę bendruomenę.

Šitaip dabartinis pasaulis pasirodo esąs ir galingas, ir kartu silpnas, pajėgus veikti ir kilniai, ir niekšingai; jam atviras kelias į laisvę ir vergiją, pažangą ir nuosmūkį, brolybę ir neapykantą. Be to, žmogus įsisąmonina, jog jis pats privalo teisingai panaudoti savo sukeltas jėgas, kurios gali ir jį pavergti, ir jam tarnauti. Todėl jis pats sau kelia klausimus.

Žmonių giminės giluminiai klausimai

10. Išties dabartinio pasaulio nedermės susijusios su ta giliau siekiančia nederme, kurios šaknys yra žmogaus širdyje. Juk pačiame žmoguje daug pradų kovoja vienas su kitu. Viena vertus, kaip kūrinys jis patiria savo daugeriopą ribotumą; antra vertus, jaučia savo neribotus siekimus ir aukštesnio gyvenimo pašaukimą. Daugelio dalykų traukiamas, dažnai jis priverstas kai kuriuos iš jų rinktis, o kai kurių atsisakyti. Maža to, būdamas silpnas ir nusidėjėlis, neretai jis daro tai, ko nenori, ir nedaro to, ką norėtų daryti³. Tad jis jaučia suskilimą savyje pačiame, iš kurio ir bendruomenėje kyla daug ir labai didelių nesutarimų. Aišku, daugelis, kurių gyvenimas yra apkrėstas praktiniu materializmu, dėl šios priežasties taip aiškiai nesuvokia dramatiškos padėties, arba deramai ją apsvarstyti jiems trukdo vargo našta. Daug kas tariasi radę ramybę įvairiausiose visa ką aiškinančiose teorijose. O kai kurie vien iš žmogiškų pastangų laukia tikro ir visiško žmonijos išsilaisvinimo, įsitikinę, kad ateisiančioji žmogaus viešpatystė žemėje patenkins visus jo širdies troškimus. Netrūksta ir tokių, kurie nusivylę gyvenimo prasme aukština drąsuolius, manančius, jog žmogaus būtis neturi jokios reikšmės, bei užsimojančius jai visą reikšmę suteikti vien savo proto išradingumu. Tačiau vis gausėja tokių, kurie dabartinio pasaulio vystymosi akivaizdoje kelia arba su nauju skvarbumu išgyvena pačius nuodugniausius klausimus: kas yra žmogus? kokią prasmę turi skausmas, blogis, mirtis, kurie tebėra ir toliau, nors padaryta tokia pažanga? kuriam tikslui tarnauja tokia brangia kaina pasiekti laimėjimai? ką žmogus gali duoti visuomenei ir ko iš jos tikėtis? kas laukia po gyvenimo šioje žemėje?

Bažnyčia tiki, jog už visus miręs ir prikeltas Kristus⁴ savo Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti savo aukščiausią pašaukimą. Ji tiki, kad žmonėms po dangumi neduota kito vardo, kuriuo jie galėtų būti išgelbėti⁵. Taip pat tiki, kad jos Viešpats ir Mokytojas yra visos žmonių istorijos raktas, centras ir tikslas. Be to, Bažnyčia tvirtina, kad visose permainose išlieka nepakitusių daug dalykų, kurių galutinis pagrindas yra Kristus, vakar, šiandien ir per amžius tas pats⁶. Tad vadovaudamasis Kristaus, neregimojo Dievo Atvaizdo, visų kūrinių Pirmgimio šviesa⁷, Susirinkimas į visus kreipiasi, norėdamas atskleisti žmogaus slėpinį ir padėti rasti pagrindinių mūsų meto klausimų sprendimą.