Year

 1 1858|           miško lapeliai šlamėjo ~Ir senos pušys siūravo, braškėjo? ~
 2 1858|            Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai? ~Visa prapuolę;
 3 1858|          liko!.. ~Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą ~Kepina saulė
 4 1858|   ištiesti ~Galvą in save traukia ir liula užliesti. ~Uogienojai
 5 1858|   veršakiai gleivėti, ~Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti. ~
 6 1858|    visokių:~Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių.~ ~Žali ėgliai
 7 1858|           kraštais mišką riečia, ~Ir linijos parėjos skersai
 8 1858|        varva, serbentai po Šlavę ~Ir paliūnėm kur ne kur prieglaudą
 9 1858|  žalktyčios atrandi. ~Čia ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo, ~
10 1858|        vietoj kraujo puta plūdo, ~Ir su vaikais iš savo motiniško
11 1858|       rūbais lapo. ~Ieva, gluosna ir blendis, grūšia, obelėlė;~
12 1858|     Vinkšnos, šaltekšniai, liepai ir nesuskaityti~Kitokių medžių
13 1858|       žmonės tepažįsta, ~Daktarai ir žiniuonys, ką po miškus
14 1858|       arba šaknia kieta ~Nuo ligų ir padarų gydžia visą svietą. ~
15 1858|      Marčiupio pakalnes aptraukia~Ir kai pliki stabarai pavasario
16 1858|    nesurokuotos!~Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos,~
17 1858|    lieknos, viršūnės kvietkuotos,~Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos
18 1858|           kvietkuotos,~Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja,~
19 1858|   nežupynę vietos, ~Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos.~ ~
20 1858|        Jauti pievos dobilą, baltą ir raudoną, ~Jauti ramunes,
21 1858|      kapčiaus skruzdėlyno kvapą, ~Ir iš medžių, iš skujų, iš
22 1858|           sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių.~Ir teip visa suminša,
23 1858|          kvapą dirvų ir pievelių.~Ir teip visa suminša, vėjeliu
24 1858|           Tik tartum giria, pieva ir laukas sustarę,~Iš brangiausių
25 1858|         gardžiai, ~Siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai,
26 1858|        gaili rasa krinta. ~Dėl to ir širdyj visos pajautos nutilsta, ~
27 1858|      liuoksi;~Ėgi mat širmuonėlis ir kiaunė juodoja, ~Ir visoki
28 1858|   širmuonėlis ir kiaunė juodoja, ~Ir visoki žvėreliai po mišką
29 1858|           Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:~Čia kukuodama verkia,
30 1858|         čižylos, ~Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda:~
31 1858|      Pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus:~Skamba,
32 1858|           Skamba, ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos,~Ir vis
33 1858|      krūmus ir vis kiteip mainos,~Ir vis dūšion įsmenga - lyg
34 1858|          čilba, kliauga, šaukia, ~Ir sutartinę taiso, ir teip
35 1858|      šaukia, ~Ir sutartinę taiso, ir teip gražiai dera:~Siaudžia
36 1858|          pievos žolynai pražysta,~Ir visoki žiedeliai teip terp
37 1859|           labai ramiai griaudžia:~Ir lyg rasos žemčiūgais gausiai
38 1859|   žemčiūgais gausiai atgaivinta, ~Ir lyg rasa par veidą ašarėlės
39 1859|     nulinko.~Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas,~Iš to šventos
40 1859|          stogas viršūnėm suausta,~Ir netil pulkais meškos ir
41 1859|           Ir netil pulkais meškos ir šernai perėta, ~Bet tankumos
42 1859|          Bet tankumos terp raistų ir žėbriai turėta!~ ~Ė kur
43 1859|           visiškai išskinti. ~Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė, ~
44 1859|          žvakės;~Viršūnės esą ūžė ir liemenys plakės.~Dar atmeną
45 1859|           Šaknys, liemenys, šakos ir viršūnės drūtos. ~Švęsti
46 1859|      samanom apaugę, ~Stipri buvę ir stambūs kaip vyrai suaugę, ~
47 1859|         vyrai suaugę, ~Ė viežlyvi ir gražūs kaip mūsų jaunimas. ~
48 1859|     akmenį, didumo kaip gryčios, ~Ir sudaužyt norėjęs Anykščių
49 1859|        išvydęs ~Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, ~Tuoj iš
50 1859|             Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:~Net žemė
51 1859|           Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni. ~Ir šiuos
52 1859|         dievai apsaugo ir dengia, ir peni. ~Ir šiuos čėsuos,
53 1859|      apsaugo ir dengia, ir peni. ~Ir šiuos čėsuos, nors žemė
54 1859|       įžodžio lanko.~ ~Po lygumas ir slėnius traukęsis liepynas, ~
55 1859|   spiečiais, dvelkęs medum vienu;~Ir visiems žmonėms meilus ir
56 1859|         Ir visiems žmonėms meilus ir patogus buvęs, ~Ir laimėtinas
57 1859|         meilus ir patogus buvęs, ~Ir laimėtinas visas kaip tikras
58 1859|           Iš liemenio dėl staunių ir lentas, ir dugrų, ~Iš karnų
59 1859|   liemenio dėl staunių ir lentas, ir dugrų, ~Iš karnų davęs vyžas
60 1859|           vyžas dėl mūsų autuvo, ~Ir nei šakelės esą dykai nepražuvo:~
61 1859|       visokių gan navatnų medžių:~Ir su žiedais skujuotų, lapuotų
62 1859|        gyvenę,~Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. ~Lietuvnykas
63 1859|          šakų buvę pintos durys. ~Ir nei vieno liemenio lietuviai
64 1859|      papuvę savaimi išvirtę, ~Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai
65 1859|       mylėjęs:~Žvėrim, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, ~
66 1859|     paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, ~Ir neprietelių
67 1859|      vaisiais dengęs ir penėjęs, ~Ir neprietelių mušti griūdamas
68 1859|           užtiksiant pavietris! - ir labai pakrėtus. ~Miškas
69 1859|         viršūnes debesin įmerkęs ~Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės
70 1859|        daugybės visiškai atpigę. ~Ir teip ilgai aikvoję, - net
71 1859|          tėveliai miškų neberadę ~Ir terp savęs kaip broliai
72 1859|         Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta. ~Nors
73 1859|   apvaikštinėjo kožną pakraštėlį ~Ir, priugdę kaip meldo gražiausio
74 1859| gražiausio pušyno, ~Jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramino. ~
75 1859|          dūšias vaikelių ramino. ~Ir saugojo kas diena kaip didžiausio
76 1859|        kasė, liesvinčius padėjo, ~Ir paganią ažgynė, ir grybaut
77 1859|       padėjo, ~Ir paganią ažgynė, ir grybaut ažgynė;~Slapta pardavinėjo
78 1859|        ažgynė;~Slapta pardavinėjo ir par naktis skynė;~Vyresnybei
79 1859|    kulokais, kraujo klanan merkė,~Ir kas metai Anykščius miško
80 1859|     iščinto, zasiekus padarė...~ ~Ir liko šitie kalnai pliki
81 1859|           liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti ~Aplaistyti ašarom,
82 1859|       ašarom, giesme apdainuoti. ~Ir giesmė nepabaigta: kai širdis
83 1859|            Ant dūšios labai sunku ir neramu tapo. ~Mat toj pati
84 1859|          Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė.~ ~1859 m.