Year

 1 1858|    želmenim aplinkom išplūsta.~Ė iš visų viršesnis auga baravykas, ~
 2 1858|    iškėlę ~Atokaitoj brendina. Ė karklai po slėnį~Terp liulančių
 3 1858|    padarų gydžia visą svietą. ~Ė mum, prastiem žmonelėm,
 4 1858|     stabarai pavasario laukia.~Ė pušelės! pušelės tos nesurokuotos!~
 5 1858|    lygios, tartum nugenėtos.~ ~Ė kvėpimas, jau ką gi! Čia
 6 1858|        gieda, verkia gailiai, ~Ė tie balsai visoki teip krūvon
 7 1858|       Kad jų skyrium nežymu, - ė tik širdį griaudžia.~ ~Ai
 8 1858|     malda dūšia dangun kilsta.~Ė kai jau dienai brėkštant
 9 1858|        byla. ~Kas ten šlama? - Ė vėju papūstas lapelis, ~
10 1858| paukštelis. ~Kas ten treška? - Ė vilkas: dieną mat ažuodžia,~
11 1858|     ulioja. ~Kas ten taukši? - Ė stuobrį kapoja genelis. ~
12 1858|    oželis. ~Kas ten šnibžda? - Ė šnypščia iš kelmo piktoja, ~
13 1858|   šventoja. ~Kas ten kalbas? - Ė žąsys paupėj gagena;~Ėgi
14 1858|      Toj juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klieda. ~Ė už
15 1858| vaitoja, ė toj niekus klieda. ~Ė už visus viršesnis lakštingalės
16 1859|  patogumo, gražaus ramumėlio! ~Ė tas visas ramumas po lietuvių
17 1859|  lietuvis, ko verkia, nežino. ~Ė tik junta dažniausiai, kad
18 1859|        kad širdis neskaudžia, ~Ė tik pilna pajautų labai
19 1859|    raistų ir žėbriai turėta!~ ~Ė kur dabar šilelis, buvę
20 1859|    stambūs kaip vyrai suaugę, ~Ė viežlyvi ir gražūs kaip
21 1859|       ąžuolo kelmų tebepūsta, ~Ė dar dujen prie keliui dabar
22 1859|      širdys int vieną tėvynę. ~Ė lietuviai su medžiais vis
23 1859| aikvoję, - net kolei pristigę;~Ė tai vis dėl arielkos daugiausia
24 1859|      skynė;~Vyresnybei melavo; ė žmonėms, kai verkė, ~Nasrus