Year

 1 1858|       urveliai? ~Visa prapuolę; tik ant lauko pliko ~Kelios
 2 1858|         danguj, ar rojuj?! ~Kur tik žiūri, vis gražu: žalia,
 3 1858|      žalia, liekna, gryna! ~Kur tik uostai, vis miela: giria
 4 1858|          giria nosį trina! ~Kur tik klausai, vis linksma: šlama,
 5 1858|      šlama, ūžia, siaudžia! ~Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto,
 6 1858|   Baltasai miškas kalnais, kaip tik padaboji:~Čia berželiai
 7 1858|         mum, prastiem žmonelėm, tik žiūrėt patogu, ~Kai juos
 8 1858|       šių kvapų visų nepažįsta;~Tik tartum giria, pieva ir laukas
 9 1858|      Kad jų skyrium nežymu, - ė tik širdį griaudžia.~ ~Ai siaudžia
10 1858|       juokias kvatojas. ~Skamba tik, skamba miškas: čia volungė
11 1858|     teip gražiai dera:~Siaudžia tik, tartum siaudžia - rentavimo
12 1858|     savęs pinas, - ~Kad iš tolo tik regis gražus margumynas.~ ~
13 1859| lietuvis, ko verkia, nežino. ~Ė tik junta dažniausiai, kad širdis
14 1859|       kad širdis neskaudžia, ~Ė tik pilna pajautų labai ramiai
15 1859|          Dabar visa prapuolę... tik ant lauko pliko ~Kelios
16 1859|         ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs ~Ąžuolyną pašvęstą
17 1859|          bet skroblius išnyko, ~Tik skroblinės torielkos dar
18 1859|         lietuviai nekirtę, ~Jėg tik stuobriai papuvę savaimi