| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Antanas Baranauskas Anykšciu Šilelis IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Year
1 1858| būdavo, eini - tai net akį veria;~Vat teip linksmina 2 1859| miškus palikę. ~Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ~Ir 3 1858| skersai mišką šviečia. ~Alksniai, lepšių sodyba, palaukėm 4 1858| nemunės iš kelmo, lepšiai terp alksnyno, ~Čia šalpjonai terp stuobrių 5 1859| stuobriai, sieksniais drūti, amžiais įretėję, ~Valig kalbos senelių, 6 1858| starkus pamiškėj klegena;~Ėgi antys ,,pry! pry! pry!" priskridę 7 1859| teip gynę tėvynę;~Dūsaudami anūkai tuos miškus aikvoję, ~Proanūkiai 8 1859| mažiausio žabo. ~Džiaugės Anykščiai, džiaugės, in šilą žiūrėjo, ~ 9 1859| gryčios, ~Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios ~Arba ažuverst 10 1859| klanan merkė,~Ir kas metai Anykščius miško kuoptų varė;~Išpūstėjęs 11 1859| buvę kaip seniai, samanom apaugę, ~Stipri buvę ir stambūs 12 1859| Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti. ~Ir giesmė nepabaigta: 13 1859| Kai šie plotai apžėlę, apgriūti, aptemę~Matydavo kelmuotą 14 1859| sugraužė, ~Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė.~ ~ 15 1859| plotuos, be miško, lyg tartum apkursta, ~Tartum džiūsta nuo saulės 16 1859| kalnai pliki ir kelmuoti ~Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti. ~ 17 1858| Iš jų trąšos želmenim aplinkom išplūsta.~Ė iš visų viršesnis 18 1858| tartum čia žalktienė patį apraudojo, ~Kai pieno putos vietoj 19 1858| tveria,~Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:~Ar miške 20 1859| kūrenę, ~Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni. ~Ir 21 1859| Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, ~Aukštas savo viršūnes 22 1858| berželiai kaip meldai Pašlavį apstoję, ~Čia visais lapais dreba 23 1858| pūstynė, ~Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė!..~ ~Miškan, būdavo, 24 1858| egle tapo, ~Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo. ~Ieva, 25 1858| krauju Marčiupio pakalnes aptraukia~Ir kai pliki stabarai pavasario 26 1859| auklėjo šilelį:~Kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį ~Ir, priugdę 27 1858| patogu, ~Kai juos dengia Apveizda žalių lapų stogu;~Kai kožna 28 1858| lauko pliko ~Kelios pušelės apykraivės liko!.. ~Skujom, šakelėm 29 1859| aptemę~Matydavo kelmuotą apylinkėj žemę;~Kai stuobriai, sieksniais 30 1859| ramumėlio, ~Kai šie plotai apžėlę, apgriūti, aptemę~Matydavo 31 1859| liepynas, ~Kai kur gojais apžėlęs, kai kur viškai grynas. ~ 32 1859| Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, ~Ravus ant kelių kasė, 33 1859| pristigę;~Ė tai vis dėl arielkos daugiausia išleidę:~Visi 34 1859| šiuos čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta, ~Daug Puntuke 35 1859| gerybių.~ ~Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, ~Samanas 36 1859| rasos žemčiūgais gausiai atgaivinta, ~Ir lyg rasa par veidą 37 1858| pabėręs, ~Laukais, pievom atgauna. - Viduj pušynėlių ~Jauti 38 1859| ir liemenys plakės.~Dar atmeną seneliai po šituos smėlynus ~ 39 1858| sūnų:~,,Ką, ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus? ~ 40 1858| riešučių lazdynai iškėlę ~Atokaitoj brendina. Ė karklai po slėnį~ 41 1859| mat iš daugybės visiškai atpigę. ~Ir teip ilgai aikvoję, - 42 1858| klaiką nekantrios žalktyčios atrandi. ~Čia ąžuolai ir uosiai 43 1859| Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas,~Iš to šventos pajautos, 44 1859| krūtinėj šilelis kvėpuoja;~Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja.~ 45 1859| malkų pirktų važinėjo.~ ~Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, ~ 46 1859| tuos medžius vadinę, ~Visus auklėję žmonės, ne visus pažinę.~ ~ 47 1859| Tai mat, miško pasilgę, auklėjo šilelį:~Kasdien apvaikštinėjo 48 1859| pasgailęs, rasa apsiverkęs, ~Aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs ~ 49 1858| rentavimo nėra. ~Anei tų balsų ausis skyrium nepažįsta, ~Lyg 50 1859| karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo, ~Ir nei šakelės esą dykai 51 1858| kartą dūmojai:~Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar 52 1859| Ir lyg rasa par veidą ašarėlės krinta. ~Paskum ilgai krūtinėj 53 1859| pribrendus nulinko.~Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas,~Iš to šventos 54 1859| broliai visi susižadę - ~Ažleist dirvas šileliui. Mat miško 55 1859| plikų plotų, kai mislis ažlyja, ~Paminklais ažvaisytas 56 1858| Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,~Kad net, 57 1858| treška? - Ė vilkas: dieną mat ažuodžia,~Iš naktinės medžionės par 58 1858| žalktyčios atrandi. ~Čia ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo, ~ 59 1859| nugaląsta, ~Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta, ~Ė dar 60 1859| Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę ~Laikę žmonės lyg 61 1859| upės; bet kaip tik išvydęs ~Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, ~ 62 1859| Senobių palikimo gražius ąžuolynus.~Liekni augę kaip nendrės, 63 1859| Anykščių bažnyčios ~Arba ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs ~ 64 1859| mislis ažlyja, ~Paminklais ažvaisytas šilelis atgyja, - ~Tai kokio 65 1859| Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, ~Samanas duonon kepę, 66 1859| dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių, ~Liūdnoj dienoj paveikslą 67 1858| kelia. ~Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų ~Terp 68 1858| verkia gailiai, ~Ė tie balsai visoki teip krūvon susiaudžia, ~ 69 1858| visus viršesnis lakštingalės balsas:~Pilnas, skardus, griaudingas 70 1858| žiedelių:~Jauti pievos dobilą, baltą ir raudoną, ~Jauti ramunes, 71 1858| kur prieglaudą sau gavę. ~Baltasai miškas kalnais, kaip tik 72 1858| jūsų ūžimas nuo vėjo,~Kai balto miško lapeliai šlamėjo ~ 73 1858| Ė iš visų viršesnis auga baravykas, ~Valig dainuškos žodžių - ,, 74 1858| žąsioką intskandus, ~Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos;~ 75 1858| vaikus peri. ~Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką riečia, ~ 76 1859| sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios ~Arba ažuverst upės; bet 77 1859| šilelis atgyja, - ~Tai kokio bebūdavo iš seno šilelio ~Meilingo 78 1858| intskandus, ~Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos;~Ėgi 79 1858| anei žvėrys graužia, ~Jėg bėgdami par mišką galvijai išlaužia, ~ 80 1858| Savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs, ~Laukais, pievom 81 1858| kaip tik padaboji:~Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstoję, ~ 82 1859| žiedais skujuotų, lapuotų bežiedžių;~Tropnais vardais žiniuonys 83 1859| gelsvu žiedų pienu, ~Ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs medum 84 1859| tikras lietuvis. ~Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs. ~ 85 1859| miško pasilgę, ~Dažnai savo blakstienas ašarom suvilgę, ~Žiūrėdami 86 1858| lapo. ~Ieva, gluosna ir blendis, grūšia, obelėlė;~Savo seserį 87 1858| užklotas ~Ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas. ~Greit auga, 88 1859| kai kur viškai grynas. ~Boluodavęs pervasar gelsvu žiedų pienu, ~ 89 1858| pieva ir laukas sustarę,~Iš brangiausių kvėpalų mišinį padarę,~Dievui 90 1859| prakaitu varęs, ~Ronas su brazdais gydęs, vočių traukęs ugnį;~ 91 1858| Ir senos pušys siūravo, braškėjo? ~Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, 92 1858| lazdynai iškėlę ~Atokaitoj brendina. Ė karklai po slėnį~Terp 93 1859| neberadę ~Ir terp savęs kaip broliai visi susižadę - ~Ažleist 94 1859| debesin įmerkęs ~Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės nuo bado! ~Palaiminta 95 1858| užsivelgsi.~Čia samanos su brukniom šileliu užpluko;~Čia medžio 96 1858| žalių lapų stogu;~Kai kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla,~Kai 97 1858| Prasideda pamažu šventa dienos byla. ~Kas ten šlama? - Ė vėju 98 1858| balseliai, vis kitokios bylos;~Dagiliai, pečialandos, 99 1858| raudoną, ~Jauti ramunes, čėbrus - žoleles dirvonų;~Jauti 100 1859| dengia, ir peni. ~Ir šiuos čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta, ~ 101 1858| suplaukia,~Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia, ~Ir sutartinę 102 1858| paukšteliai, paukštytės, ~Katrų čilbančių teip ramu klausytis? ~Kur 103 1858| pečialandos, strazdeliai, čižylos, ~Kėkštai, šarkos ir kitos 104 1858| balseliai, vis kitokios bylos;~Dagiliai, pečialandos, strazdeliai, 105 1858| ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai.~Vidunaktyj teip 106 1858| dūšion įsmenga - lyg Lietuvos dainos. ~Tie visoki balseliai teip 107 1858| viršesnis auga baravykas, ~Valig dainuškos žodžių - ,,grybų pulkaunykas" ~ 108 1858| sliekus?" ~Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:~Čia kukuodama 109 1858| augę žmonės tepažįsta, ~Daktarai ir žiniuonys, ką po miškus 110 1858| miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! ~Kur tik žiūri, 111 1858| Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta.~Ė kai jau dienai 112 1859| bites penėjęs, saldų medų daręs. ~Ligas visas lietuvių su 113 1859| dievaičiams intikę, ~Kurie daugal paminklų po miškus palikę. ~ 114 1859| Ė tai vis dėl arielkos daugiausia išleidę:~Visi buvę kaip 115 1859| ramybių, ~Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių, ~Kožnam 116 1859| Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę ~Laikę žmonės lyg kokią 117 1859| muštinį gavę. ~Medžiai mat iš daugybės visiškai atpigę. ~Ir teip 118 1859| lentas, ir dugrų, ~Iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo, ~ 119 1859| verkia, nežino. ~Ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia, ~ 120 1859| Aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs ~Ir sušukęs: ,,Broliukai, 121 1859| paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, ~Ir neprietelių 122 1858| sutartinę taiso, ir teip gražiai dera:~Siaudžia tik, tartum siaudžia - 123 1859| miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta:~Mūsų tėvelių visos tos 124 1859| miestelin vežioję;~Po keturias dešimtis vežimų pardavę, ~Džiaugdavęsi, 125 1859| Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ~Ir sudaužyt 126 1859| Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę. ~Gyvendami vienybėj, 127 1859| dovanas kūrenę, ~Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni. ~ 128 1858| brangiausių kvėpalų mišinį padarę,~Dievui ant garbės rūko teip ramiai, 129 1859| šakelės esą dykai nepražuvo:~Dirbę karbijas, lankus arba tvėrę 130 1859| visi susižadę - ~Ažleist dirvas šileliui. Mat miško pasilgę, ~ 131 1859| plevėsuoja;~Tartum pliki, išdegę dirvonai šiškuoti~Pasipučia samanom, 132 1858| ramunes, čėbrus - žoleles dirvonų;~Jauti iš juodo kapčiaus 133 1858| ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri;~Terpu jų kiškiai guli, 134 1858| Jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių.~Ir teip visa 135 1858| kvapu žiedelių:~Jauti pievos dobilą, baltą ir raudoną, ~Jauti 136 1859| lig viršūnei buvęs visas doras. ~Kai kur skroblynai buvę, 137 1859| Paskum ant jo lietuviai dovanas kūrenę, ~Kad juos dievai 138 1859| gyvenę,~Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. ~Lietuvnykas po 139 1858| apstoję, ~Čia visais lapais dreba epušės nusgandę;~Kožnoj 140 1859| Kai stuobriai, sieksniais drūti, amžiais įretėję, ~Valig 141 1858| tartum užklotas ~Ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas. ~ 142 1859| liemenys, šakos ir viršūnės drūtos. ~Švęsti Lietuvos medžiai 143 1858| Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų ~Terp medžių 144 1859| dėl staunių ir lentas, ir dugrų, ~Iš karnų davęs vyžas dėl 145 1859| kelmų tebepūsta, ~Ė dar dujen prie keliui dabar tebestovi;~ 146 1858| širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:~Ar miške aš čia stoviu, 147 1859| padėjęs;~Sunkioj dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių, ~Liūdnoj 148 1859| žmonės badu mirę, ~Samanas duonon kepę, žieves sriubon virę. ~ 149 1859| lentinės, iš šakų buvę pintos durys. ~Ir nei vieno liemenio 150 1859| vaikai teip gynę tėvynę;~Dūsaudami anūkai tuos miškus aikvoję, ~ 151 1859| Ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs medum vienu;~Ir visiems 152 1858| kitoki kvėpalai: kaip vėjelis dvelksi, ~Kožno karto kitokiu kvapu 153 1858| sakais pušelių, ~Čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių:~Jauti 154 1858| šalpjonai terp stuobrių dygsta iš skiedryno, ~Čia musmirės 155 1859| autuvo, ~Ir nei šakelės esą dykai nepražuvo:~Dirbę karbijas, 156 1859| dešimtis vežimų pardavę, ~Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę. ~ 157 1859| žaliuoja, nors jau šakos džiovi. ~Šėnavoja juos žmonės, 158 1859| tartum apkursta, ~Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl 159 1858| Medžian gailysta virto - pati egle tapo, ~Jaunučiukus aptaisė 160 1858| ir kitų kitokių.~ ~Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus 161 1858| kimsynė!..~ ~Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria;~Vat 162 1858| Čia visais lapais dreba epušės nusgandę;~Kožnoj klaiką 163 1858| palivotas. ~Greit auga, ilgai esti giminių visokių:~Paąžuolių, 164 1858| kalbas? - Ė žąsys paupėj gagena;~Ėgi mat lizde starkus pamiškėj 165 1859| išvydęs ~Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, ~Tuoj iš nagų 166 1858| Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. ~Dėl to ir 167 1858| juokias, gieda, verkia gailiai, ~Ė tie balsai visoki teip 168 1858| motiniško sūdo ~Medžian gailysta virto - pati egle tapo, ~ 169 1859| miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, ~Teip visados raminęs, 170 1858| samanų patalai ištiesti ~Galvą in save traukia ir liula 171 1858| Jėg bėgdami par mišką galvijai išlaužia, ~Arba patys savaimi 172 1858| Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, ~Tada šilas nubunda, 173 1859| neramu tapo. ~Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė, ~Širdį, 174 1859| liko. ~Kai kur buvę visokių gan navatnų medžių:~Ir su žiedais 175 1858| mišinį padarę,~Dievui ant garbės rūko teip ramiai, teip meiliai,~ 176 1858| gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai, ~Siaudžia, ūžia ir skamba 177 1859| Ir lyg rasos žemčiūgais gausiai atgaivinta, ~Ir lyg rasa 178 1858| musias? ar sliekus?" ~Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:~Čia kukuodama 179 1859| grynas. ~Boluodavęs pervasar gelsvu žiedų pienu, ~Ūždavęs bičių 180 1858| šone,~Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni ~Tartum krauju 181 1859| Tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės;~Viršūnės esą 182 1858| taukši? - Ė stuobrį kapoja genelis. ~Kas mekena? - Ėgi mat 183 1859| mete dėl kožno - visokių gerybių.~ ~Sunkios dienos atėję, 184 1858| nugenėtos.~ ~Ė kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, ~Čia 185 1859| plikuos plotuos gimsta, ~Giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta. ~ 186 1859| Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta:~Mūsų tėvelių visos 187 1858| Greit auga, ilgai esti giminių visokių:~Paąžuolių, raudonikių 188 1859| lietuvis plikuos plotuos gimsta, ~Giesmėj mišką užgirdęs, 189 1859| Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės nuo bado! ~Palaiminta toj 190 1859| Iš kurių žymu buvę, kad girių čia snausta, ~Tankus iš 191 1858| musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti, ~Čia grybai ir šungrybiai 192 1858| tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! ~Minkštučiukai 193 1858| vaikus rūbais lapo. ~Ieva, gluosna ir blendis, grūšia, obelėlė;~ 194 1859| traukęsis liepynas, ~Kai kur gojais apžėlęs, kai kur viškai 195 1858| žmonės renka, anei žvėrys graužia, ~Jėg bėgdami par mišką 196 1859| Ir, priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, ~Jaunas širdis ir 197 1859| smėlynus ~Senobių palikimo gražius ąžuolynus.~Liekni augę kaip 198 1858| rojuj?! ~Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! ~ 199 1859| Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių, ~Kožnam mete dėl kožno - 200 1858| koto bliūdas palivotas. ~Greit auga, ilgai esti giminių 201 1858| balsas:~Pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus:~ 202 1859| penėjęs, ~Ir neprietelių mušti griūdamas padėjęs;~Sunkioj dienoj 203 1859| Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys. ~Paskum ant jo lietuviai 204 1858| pakalnės nuplikę! ~Kas jūsų grožei senobinei tiki? ~Kur toj 205 1858| niekus? ~Ką, ką, ką, ką? ar grūdus? ar musias? ar sliekus?" ~ 206 1858| ruduokės, ~Čia pušyne iš gruodo išauga žaliuokės, ~Čia rausvos, 207 1858| Ieva, gluosna ir blendis, grūšia, obelėlė;~Savo seserį skundžia 208 1858| veršakiai gleivėti, ~Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti. ~ 209 1859| Ir paganią ažgynė, ir grybaut ažgynė;~Slapta pardavinėjo 210 1859| velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ~Ir sudaužyt norėjęs Anykščių 211 1858| vis gražu: žalia, liekna, gryna! ~Kur tik uostai, vis miela: 212 1858| dirvonus keri;~Terpu jų kiškiai guli, kropkos vaikus peri. ~Krūmai, 213 1858| vėju papūstas lapelis, ~Ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. ~ 214 1859| varęs, ~Ronas su brazdais gydęs, vočių traukęs ugnį;~Iš 215 1858| kieta ~Nuo ligų ir padarų gydžia visą svietą. ~Ė mum, prastiem 216 1859| Vaitodami jų vaikai teip gynę tėvynę;~Dūsaudami anūkai 217 1859| kokią didžią šventenybę. ~Gyvendami vienybėj, dievaičiams intikę, ~ 218 1859| lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę,~Jaunystėj pasižinę ir draugėj 219 1858| klausytis? ~Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai?~Kur žvėrų olos, 220 1859| pajautos, iš to giesmės imas.~Dabar visa prapuolę... 221 1859| Aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs ~Ir sušukęs: ,,Broliukai, 222 1859| nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:~Net žemė sudrebėjus, senos 223 1859| Gyvendami vienybėj, dievaičiams intikę, ~Kurie daugal paminklų 224 1858| Ėgi lapė int olą, žąsioką intskandus, ~Ėgi barsiukas bėga, išlindęs 225 1859| sieksniais drūti, amžiais įretėję, ~Valig kalbos senelių, 226 1859| tarytum ramumas teip dūšion įslinko,~Kad net dūšia kaip varpa 227 1858| kiteip mainos,~Ir vis dūšion įsmenga - lyg Lietuvos dainos. ~ 228 1859| išskinti. ~Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė, ~Kad jau 229 1858| ruduokės, ~Čia pušyne iš gruodo išauga žaliuokės, ~Čia rausvos, 230 1859| kuoptų varė;~Išpūstėjęs iščinto, zasiekus padarė...~ ~Ir 231 1859| plevėsuoja;~Tartum pliki, išdegę dirvonai šiškuoti~Pasipučia 232 1858| nudegęs, ~Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė, ~Lyg kokio raisto 233 1858| kekes riešučių lazdynai iškėlę ~Atokaitoj brendina. Ė karklai 234 1858| paliepių torielkos po mišką išklotos, ~Čia kiauliabudės pūpso 235 1858| bėgdami par mišką galvijai išlaužia, ~Arba patys savaimi suglebę 236 1859| dėl arielkos daugiausia išleidę:~Visi buvę kaip žydų šeimyna 237 1858| intskandus, ~Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos;~Ėgi linksmutė 238 1859| skroblynai buvę, bet skroblius išnyko, ~Tik skroblinės torielkos 239 1858| trąšos želmenim aplinkom išplūsta.~Ė iš visų viršesnis auga 240 1859| Anykščius miško kuoptų varė;~Išpūstėjęs iščinto, zasiekus padarė...~ ~ 241 1859| Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!" ~Su ašarom pirmieji truputį 242 1858| Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. ~Ant žalio, rausvo, 243 1859| Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti. ~Maž ir vierą įvedęs Jagiela 244 1858| Kitokių medžių skyriai terp jų išsklaistyti. ~Juos tiktai miške augę 245 1859| ir vierą įvedęs Jagiela išskynė, ~Kad jau nebetarnautų dievaičiams 246 1858| stogu;~Kai kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla,~Kai žiedų varške 247 1859| pušelytės liko...~ ~Jei ant šio išsvilusio po kalnus lydimo ~Teip daug 248 1858| Minkštučiukai samanų patalai ištiesti ~Galvą in save traukia ir 249 1859| stuobriai papuvę savaimi išvirtę, ~Nes ir miškas lietuvį, 250 1859| ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs ~Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys 251 1859| lydimo ~Teip daug širdyj išželia ramaus atminimo:~Tartum 252 1859| Tūlas, ligos suspaustas, iš įžodžio lanko.~ ~Po lygumas ir slėnius 253 1859| išskinti. ~Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė, ~Kad jau nebetarnautų 254 1859| viežlyvi ir gražūs kaip mūsų jaunimas. ~Paskui ilgai šiurpsojęs 255 1858| virto - pati egle tapo, ~Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo. ~ 256 1859| medžiais vis zgadoj gyvenę,~Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. ~ 257 1858| Linksmutės, gražiai auga, niekas joms nerūpi. ~Čia kazlėkai pakrūmėm 258 1858| pačią, sūnų:~,,Ką, ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus? ~ 259 1859| ko verkia, nežino. ~Ė tik junta dažniausiai, kad širdis 260 1858| kelmais kelmais želia, ~Juodas, raudonas uogas išsirpusias 261 1858| žoleles dirvonų;~Jauti iš juodo kapčiaus skruzdėlyno kvapą, ~ 262 1858| mat širmuonėlis ir kiaunė juodoja, ~Ir visoki žvėreliai po 263 1858| ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus? ~Ką, ką, 264 1858| kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, ~Kaip žvaigždelės 265 1858| upelė šventoja. ~Kas ten kalbas? - Ė žąsys paupėj gagena;~ 266 1858| ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus? ~Ką, ką, ką, ką? 267 1859| amžiais įretėję, ~Valig kalbos senelių, parėjos kyšėję, ~ 268 1858| sau gavę. ~Baltasai miškas kalnais, kaip tik padaboji:~Čia 269 1859| Jei ant šio išsvilusio po kalnus lydimo ~Teip daug širdyj 270 1859| žmonėms, kai verkė, ~Nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan 271 1858| dirvonų;~Jauti iš juodo kapčiaus skruzdėlyno kvapą, ~Ir iš 272 1858| ten taukši? - Ė stuobrį kapoja genelis. ~Kas mekena? - 273 1859| esą dykai nepražuvo:~Dirbę karbijas, lankus arba tvėrę tvoras, ~ 274 1858| iškėlę ~Atokaitoj brendina. Ė karklai po slėnį~Terp liulančių 275 1859| ir lentas, ir dugrų, ~Iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo, ~ 276 1858| net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:~Ar miške aš čia 277 1858| vėjelis dvelksi, ~Kožno karto kitokiu kvapu užsivelgsi.~ 278 1859| pasilgę, auklėjo šilelį:~Kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį ~ 279 1859| apžiūrėjo, ~Ravus ant kelių kasė, liesvinčius padėjo, ~Ir 280 1858| paukšteliai, paukštytės, ~Katrų čilbančių teip ramu klausytis? ~ 281 1858| niekas joms nerūpi. ~Čia kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako ~ 282 1859| šilelis, buvę miškai šventi, ~Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti. ~ 283 1858| palaukėm sužėlę, ~Šakom kekes riešučių lazdynai iškėlę ~ 284 1858| strazdeliai, čižylos, ~Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai 285 1858| raudonas uogas išsirpusias kelia. ~Ant žalio, rausvo, balkšvo 286 1859| šilą apžiūrėjo, ~Ravus ant kelių kasė, liesvinčius padėjo, ~ 287 1859| tebepūsta, ~Ė dar dujen prie keliui dabar tebestovi;~Viršūnės 288 1859| ramaus atminimo:~Tartum kelmai supuvę atgyja, žaliuoja, ~ 289 1859| nugaląsta, ~Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta, ~Ė dar dujen 290 1859| apgriūti, aptemę~Matydavo kelmuotą apylinkėj žemę;~Kai stuobriai, 291 1859| ašarom suvilgę, ~Žiūrėdami in kelmus. Mat lietuvių dūšios, ~Senais 292 1859| badu mirę, ~Samanas duonon kepę, žieves sriubon virę. ~Teip 293 1858| šakelėm ir šiškom nuklotą ~Kepina saulė nenaudingą plotą,~ 294 1858| kaip kvietkai po dirvonus keri;~Terpu jų kiškiai guli, 295 1858| Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:~Čia kukuodama verkia, čia 296 1859| vežimais miestelin vežioję;~Po keturias dešimtis vežimų pardavę, ~ 297 1858| po mišką išklotos, ~Čia kiauliabudės pūpso lyg pievos kimsotos, ~ 298 1858| Ėgi mat širmuonėlis ir kiaunė juodoja, ~Ir visoki žvėreliai 299 1858| jų žievelėm arba šaknia kieta ~Nuo ligų ir padarų gydžia 300 1858| lyg tartum užklotas ~Ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas. ~ 301 1859| terpu puirių tokie kvapai kilo, ~Lyg giria pratrūksta ar 302 1858| tykumu malda dūšia dangun kilsta.~Ė kai jau dienai brėkštant 303 1858| kiauliabudės pūpso lyg pievos kimsotos, ~Čia po eglėm šeimynom 304 1858| Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė!..~ ~Miškan, būdavo, eini - 305 1859| Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!" ~Su ašarom pirmieji 306 1858| ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos,~Ir vis dūšion įsmenga - 307 1858| Vis kitoki balseliai, vis kitokios bylos;~Dagiliai, pečialandos, 308 1858| čižylos, ~Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda:~Toj 309 1858| Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių.~ ~Žali ėgliai kaip 310 1858| dirvonus keri;~Terpu jų kiškiai guli, kropkos vaikus peri. ~ 311 1858| epušės nusgandę;~Kožnoj klaiką nekantrios žalktyčios atrandi. ~ 312 1859| Nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan merkė,~Ir kas metai Anykščius 313 1858| giria nosį trina! ~Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, 314 1858| priskridę int liūną;~Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų:~,,Ką, 315 1858| Katrų čilbančių teip ramu klausytis? ~Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, 316 1858| mat lizde starkus pamiškėj klegena;~Ėgi antys ,,pry! pry! pry!" 317 1858| Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia, ~Ir sutartinę taiso, 318 1858| toj vaitoja, ė toj niekus klieda. ~Ė už visus viršesnis lakštingalės 319 1858| žiniuonys, ką po miškus klysta;~Jų lapais, jų žievelėm 320 1858| piemenų tako ~Tartum kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevčius sako. ~ 321 1859| Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino. ~Ė tik junta 322 1859| buvę miškai šventi, ~Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti. ~ 323 1859| daugybę ~Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę. ~Gyvendami 324 1859| teip ilgai aikvoję, - net kolei pristigę;~Ė tai vis dėl 325 1858| užklotas ~Ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas. ~Greit 326 1859| daugumą visokių gražybių, ~Kožnam mete dėl kožno - visokių 327 1858| krūvon suplaukia,~Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, 328 1858| lapais dreba epušės nusgandę;~Kožnoj klaiką nekantrios žalktyčios 329 1859| ant lauko pliko ~Kelios kraivos, nuskurdę pušelytės liko...~ ~ 330 1858| arba žiedelis ant šakelių kraunas;~Girdi, kaip šakom šnibžda 331 1858| Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką riečia, ~Ir linijos 332 1858| Terpu jų kiškiai guli, kropkos vaikus peri. ~Krūmai, žole 333 1858| guli, kropkos vaikus peri. ~Krūmai, žole barzdoti, kraštais 334 1858| skalsus:~Skamba, ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos,~Ir 335 1859| šilelis kvėpuoja;~Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja.~Lyg 336 1859| ašarėlės krinta. ~Paskum ilgai krūtinėj šilelis kvėpuoja;~Atsidusus 337 1859| pirktų važinėjo.~ ~Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo, ~Ravus 338 1858| gegutėlė dairos ir kėtojas:~Čia kukuodama verkia, čia juokias kvatojas. ~ 339 1858| priskridę int liūną;~Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų:~,, 340 1859| kai verkė, ~Nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan merkė,~Ir 341 1859| kas metai Anykščius miško kuoptų varė;~Išpūstėjęs iščinto, 342 1858| ant piemenų tako ~Tartum kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevčius 343 1859| ant jo lietuviai dovanas kūrenę, ~Kad juos dievai apsaugo 344 1859| Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs.~Ne lentinės, iš šakų buvę 345 1858| saulė nenaudingą plotą,~In kurį žiūrint teip neramu regis:~ 346 1859| vienybėj, dievaičiams intikę, ~Kurie daugal paminklų po miškus 347 1859| senelių, parėjos kyšėję, ~Iš kurių žymu buvę, kad girių čia 348 1859| Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, ~Lyg giria pratrūksta 349 1858| užpluko;~Čia medžio žiedų kvapas - lyg sodas pratrūko. ~Tartum 350 1858| nelyginant žvėris:~Savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs, ~ 351 1858| kukuodama verkia, čia juokias kvatojas. ~Skamba tik, skamba miškas: 352 1858| šiškų, iš lapų ~Vis kitoki kvėpalai: kaip vėjelis dvelksi, ~ 353 1858| sustarę,~Iš brangiausių kvėpalų mišinį padarę,~Dievui ant 354 1858| siaudžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai, ~Siaudžia, ūžia 355 1858| lygios, tartum nugenėtos.~ ~Ė kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, ~ 356 1858| kitokių.~ ~Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri;~Terpu 357 1858| aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos,~Ir vasarą, ir žiemą kaip 358 1859| kalbos senelių, parėjos kyšėję, ~Iš kurių žymu buvę, kad 359 1858| samanų marškos sarmatlyvai kyši. ~Čia paliepių torielkos 360 1859| kas diena kaip didžiausio labo:~Ne til medžio, - nelaužė 361 1859| lig Šlavei ąžuolų daugybę ~Laikę žmonės lyg kokią didžią 362 1859| meilus ir patogus buvęs, ~Ir laimėtinas visas kaip tikras lietuvis. ~ 363 1858| klieda. ~Ė už visus viršesnis lakštingalės balsas:~Pilnas, skardus, 364 1858| barsiukas bėga, išlindęs iš landos;~Ėgi linksmutė stirna par 365 1859| ligos suspaustas, iš įžodžio lanko.~ ~Po lygumas ir slėnius 366 1859| nepražuvo:~Dirbę karbijas, lankus arba tvėrę tvoras, ~Nuo 367 1858| par pakrūmes skuodžia.~Ėgi lapė int olą, žąsioką intskandus, ~ 368 1858| Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo. ~Ieva, gluosna ir blendis, 369 1859| Ir su žiedais skujuotų, lapuotų bežiedžių;~Tropnais vardais 370 1858| laukus kaip berte pabėręs, ~Laukais, pievom atgauna. - Viduj 371 1858| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustarę,~Iš brangiausių 372 1858| pliki stabarai pavasario laukia.~Ė pušelės! pušelės tos 373 1858| nelyginant žvėris:~Savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs, ~Laukais, 374 1858| žvėreliai?~Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai? ~Visa prapuolę; 375 1858| toksai tankumynas!~Nors nei laužais, nei šiekštom nežugriuvęs, 376 1859| Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs.~Ne lentinės, iš šakų 377 1858| sužėlę, ~Šakom kekes riešučių lazdynai iškėlę ~Atokaitoj brendina. 378 1858| savų sodybų. ~Voveruškų leikelės kur ne kur pro plyšį ~Iš 379 1859| liemenio dėl staunių ir lentas, ir dugrų, ~Iš karnų davęs 380 1859| sausus laužus kūręs.~Ne lentinės, iš šakų buvę pintos durys. ~ 381 1858| Čia nemunės iš kelmo, lepšiai terp alksnyno, ~Čia šalpjonai 382 1858| mišką šviečia. ~Alksniai, lepšių sodyba, palaukėm sužėlę, ~ 383 1859| palikimo gražius ąžuolynus.~Liekni augę kaip nendrės, žaliavę 384 1858| nesurokuotos!~Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos,~Ir 385 1858| kaip rūtos žaliuoja,~Liemuo liemenį plaka, kaip nendrės siūruoja.~ 386 1858| žiemą kaip rūtos žaliuoja,~Liemuo liemenį plaka, kaip nendrės 387 1858| Vinkšnos, šaltekšniai, liepai ir nesuskaityti~Kitokių 388 1859| lygumas ir slėnius traukęsis liepynas, ~Kai kur gojais apžėlęs, 389 1859| Ravus ant kelių kasė, liesvinčius padėjo, ~Ir paganią ažgynė, 390 1859| išvirtę, ~Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, ~Teip 391 1859| pasižinę ir draugėj pasenę. ~Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs.~ 392 1859| vienybėn suspynę, ~Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę. ~ 393 1859| penėjęs, saldų medų daręs. ~Ligas visas lietuvių su prakaitu 394 1859| ratais netranko:~Tūlas, ligos suspaustas, iš įžodžio lanko.~ ~ 395 1858| žievelėm arba šaknia kieta ~Nuo ligų ir padarų gydžia visą svietą. ~ 396 1859| žoleles trąšias, ~Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino, ~ 397 1859| Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja.~Lyg tarytum ramumas teip 398 1858| kraštais mišką riečia, ~Ir linijos parėjos skersai mišką šviečia. ~ 399 1858| trina! ~Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! ~ 400 1858| Siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai.~Vidunaktyj 401 1858| net akį veria;~Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,~ 402 1859| paveikslą visokių ramybių, ~Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių, ~ 403 1858| išlindęs iš landos;~Ėgi linksmutė stirna par pušyną striuoksi;~ 404 1858| pilkos ūmėdės sutūpę, - ~Linksmutės, gražiai auga, niekas joms 405 1858| pilnos žolynų žemyn galvos linksta, ~Tada šilas nubunda, visa 406 1859| duodavęs slaptus nuo baisybių, ~Liūdnoj dienoj paveikslą visokių 407 1858| Galvą in save traukia ir liula užliesti. ~Uogienojai kaip 408 1858| Ė karklai po slėnį~Terp liulančių paversmių pamėgo pavėnę. ~ 409 1858| pry! pry!" priskridę int liūną;~Ėgi kukutis klausia savo 410 1858| pušin iš pušies voverytė liuoksi;~Ėgi mat širmuonėlis ir 411 1858| žąsys paupėj gagena;~Ėgi mat lizde starkus pamiškėj klegena;~ 412 1859| šiurpsojęs stuobriuotas lydimas.~ ~Nuo Puntuko lig Šlavei 413 1859| šio išsvilusio po kalnus lydimo ~Teip daug širdyj išželia 414 1858| vietos, ~Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos.~ ~Ė kvėpimas, 415 1859| iš įžodžio lanko.~ ~Po lygumas ir slėnius traukęsis liepynas, ~ 416 1859| po lietuvių dūšias, ~Lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias, ~ 417 1859| šimtyno:~Tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės;~Viršūnės 418 1858| par krūmus ir vis kiteip mainos,~Ir vis dūšion įsmenga - 419 1858| nutilsta, ~Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta.~Ė kai 420 1859| žiūrėjo, ~Svetimuos miškuos malkų pirktų važinėjo.~ ~Atvažiavo 421 1858| raudoni ~Tartum krauju Marčiupio pakalnes aptraukia~Ir kai 422 1858| taškai grybų ~Terp medžių marguliuoja iš savų sodybų. ~Voveruškų 423 1858| iš tolo tik regis gražus margumynas.~ ~1858 m. Anykščiuose~ ~ 424 1858| pro plyšį ~Iš po samanų marškos sarmatlyvai kyši. ~Čia paliepių 425 1859| pribrendus nulinko.~Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas,~ 426 1859| apžėlę, apgriūti, aptemę~Matydavo kelmuotą apylinkėj žemę;~ 427 1859| senobėj visiškai išskinti. ~Maž ir vierą įvedęs Jagiela 428 1859| til medžio, - nelaužė nei mažiausio žabo. ~Džiaugės Anykščiai, 429 1859| Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs. ~Ligas visas lietuvių 430 1859| bičių spiečiais, dvelkęs medum vienu;~Ir visiems žmonėms 431 1859| tėvynę. ~Ė lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę,~Jaunystėj 432 1858| iš savo motiniško sūdo ~Medžian gailysta virto - pati egle 433 1858| mat ažuodžia,~Iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia.~Ėgi 434 1859| Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadinę, ~Visus auklėję žmonės, 435 1858| garbės rūko teip ramiai, teip meiliai,~Lyg kad skripkuoja, juokias, 436 1859| bebūdavo iš seno šilelio ~Meilingo atminimo, gražaus ramumėlio, ~ 437 1859| vienu;~Ir visiems žmonėms meilus ir patogus buvęs, ~Ir laimėtinas 438 1858| stuobrį kapoja genelis. ~Kas mekena? - Ėgi mat perkūno oželis. ~ 439 1859| naktis skynė;~Vyresnybei melavo; ė žmonėms, kai verkė, ~ 440 1858| padaboji:~Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstoję, ~Čia visais 441 1859| pakraštėlį ~Ir, priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, ~Jaunas 442 1858| žaliuokės, ~Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, - ~ 443 1859| kulokais, kraujo klanan merkė,~Ir kas metai Anykščius 444 1859| kraujo klanan merkė,~Ir kas metai Anykščius miško kuoptų varė;~ 445 1859| visokių gražybių, ~Kožnam mete dėl kožno - visokių gerybių.~ ~ 446 1859| stuobryno ~Buvę pušys suaugę nuo metų šimtyno:~Tankios, aukštos, 447 1859| suausta,~Ir netil pulkais meškos ir šernai perėta, ~Bet tankumos 448 1858| kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevčius sako. ~Čia nemunės iš kelmo, 449 1858| gryna! ~Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! ~Kur 450 1859| aikvoję, ~Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;~Po keturias dešimtis 451 1858| suiręs, nudegęs, ~Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė, ~Lyg 452 1858| širdį glosto, griaudžia! ~Minkštučiukai samanų patalai ištiesti ~ 453 1859| dienos atėję, žmonės badu mirę, ~Samanas duonon kepę, žieves 454 1859| ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, ~Paminklais ažvaisytas 455 1858| Iš brangiausių kvėpalų mišinį padarę,~Dievui ant garbės 456 1859| lietuvių dūšios, ~Senais miškais penėtos, viduj miško trąšios;~ 457 1858| raisto apsvilus kimsynė!..~ ~Miškan, būdavo, eini - tai net 458 1859| Tai mat mūsų tėveliai miškų neberadę ~Ir terp savęs 459 1859| šilą žiūrėjo, ~Svetimuos miškuos malkų pirktų važinėjo.~ ~ 460 1859| tėvelių visos tos giesmės mokėta. ~Tai mat, miško pasilgę, 461 1858| Ir su vaikais iš savo motiniško sūdo ~Medžian gailysta virto - 462 1858| padarų gydžia visą svietą. ~Ė mum, prastiem žmonelėm, tik 463 1858| ką, ką, ką? ar grūdus? ar musias? ar sliekus?" ~Ėgi mat gegutėlė 464 1858| dygsta iš skiedryno, ~Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti, ~ 465 1859| penėjęs, ~Ir neprietelių mušti griūdamas padėjęs;~Sunkioj 466 1859| Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę. ~Medžiai mat iš daugybės 467 1859| visados raminęs, visados mylėjęs:~Žvėrim, paukščiais ir vaisiais 468 1859| neberimsta. ~Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta:~Mūsų 469 1859| gaidys pragydęs, ~Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:~ 470 1858| dieną mat ažuodžia,~Iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia.~ 471 1859| Slapta pardavinėjo ir par naktis skynė;~Vyresnybei melavo; 472 1859| ė žmonėms, kai verkė, ~Nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan 473 1859| Kai kur buvę visokių gan navatnų medžių:~Ir su žiedais skujuotų, 474 1859| mat mūsų tėveliai miškų neberadę ~Ir terp savęs kaip broliai 475 1859| Giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta. ~Senų miškai mylėta, tūlon 476 1859| Jagiela išskynė, ~Kad jau nebetarnautų dievaičiams tėvynė.~Paskum 477 1858| Trotina: ,,Ieva, Ieva! neganyk po pievą!" ~Čia paupėj ,, 478 1859| Švęsti Lietuvos medžiai nejautę nuogalio:~Rausvasai žiemos 479 1858| nusgandę;~Kožnoj klaiką nekantrios žalktyčios atrandi. ~Čia 480 1859| vieno liemenio lietuviai nekirtę, ~Jėg tik stuobriai papuvę 481 1859| didžiausio labo:~Ne til medžio, - nelaužė nei mažiausio žabo. ~Džiaugės 482 1858| Tartum miškas kvėpuoja nelyginant žvėris:~Savo kvapus po laukus 483 1858| kaip Mickevčius sako. ~Čia nemunės iš kelmo, lepšiai terp alksnyno, ~ 484 1858| šiškom nuklotą ~Kepina saulė nenaudingą plotą,~In kurį žiūrint teip 485 1859| giesme apdainuoti. ~Ir giesmė nepabaigta: kai širdis susopo, ~Ant 486 1859| Ir nei šakelės esą dykai nepražuvo:~Dirbę karbijas, lankus 487 1859| vaisiais dengęs ir penėjęs, ~Ir neprietelių mušti griūdamas padėjęs;~ 488 1858| tartum siaudžia - rentavimo nėra. ~Anei tų balsų ausis skyrium 489 1858| gražiai auga, niekas joms nerūpi. ~Čia kazlėkai pakrūmėm 490 1859| papuvę savaimi išvirtę, ~Nes ir miškas lietuvį, kaip 491 1859| dažniausiai, kad širdis neskaudžia, ~Ė tik pilna pajautų labai 492 1858| siūruoja.~Už pusvarsčio nesmato - toksai tankumynas!~Nors 493 1858| Ė pušelės! pušelės tos nesurokuotos!~Tankios, aukštos ir lieknos, 494 1858| šaltekšniai, liepai ir nesuskaityti~Kitokių medžių skyriai terp 495 1859| juos žmonės, nei ratais netranko:~Tūlas, ligos suspaustas, 496 1859| paminklų po miškus palikę. ~Nešęs velnias akmenį, didumo kaip 497 1859| miške lietuvis, ko verkia, nežino. ~Ė tik junta dažniausiai, 498 1858| nei laužais, nei šiekštom nežugriuvęs, grynas;~Nei šakelės nudžiūvę, 499 1858| grynas;~Nei šakelės nudžiūvę, nežupynę vietos, ~Pušys aukštos ir 500 1858| grybai ir šungrybiai vardais nežymėti. ~Anei jų žmonės renka, 501 1858| susiaudžia, ~Kad jų skyrium nežymu, - ė tik širdį griaudžia.~ ~