| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Antanas Baranauskas Anykšciu Šilelis IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Year
502 1858| Linksmutės, gražiai auga, niekas joms nerūpi. ~Čia kazlėkai 503 1859| kaip gryčios, ~Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios ~Arba 504 1858| uostai, vis miela: giria nosį trina! ~Kur tik klausai, 505 1858| vėjeliu praskysta, ~Kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta;~ 506 1858| papūstas lapelis, ~Ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. ~Kas 507 1858| galvos linksta, ~Tada šilas nubunda, visa yra tyla, ~Prasideda 508 1858| Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, ~Lyg kokio miesto išgriuvus 509 1858| nežugriuvęs, grynas;~Nei šakelės nudžiūvę, nežupynę vietos, ~Pušys 510 1859| čėsuos, nors žemė arklais nugaląsta, ~Daug Puntuke ąžuolo kelmų 511 1858| aukštos ir lygios, tartum nugenėtos.~ ~Ė kvėpimas, jau ką gi! 512 1858| Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą ~Kepina saulė nenaudingą 513 1859| dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė.~ ~1859 m. Anykščiuose~ ~ ~ 514 1859| dūšia kaip varpa pribrendus nulinko.~Iš to, matai, ašaros ir 515 1859| Lietuvos medžiai nejautę nuogalio:~Rausvasai žiemos lapas 516 1858| Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! ~Kas jūsų grožei senobinei 517 1858| visais lapais dreba epušės nusgandę;~Kožnoj klaiką nekantrios 518 1859| lauko pliko ~Kelios kraivos, nuskurdę pušelytės liko...~ ~Jei 519 1858| ir širdyj visos pajautos nutilsta, ~Ramum tykumu malda dūšia 520 1858| gluosna ir blendis, grūšia, obelėlė;~Savo seserį skundžia liekna 521 1858| Kai žiedų varške šakos obelų pražyla,~Kai pervasar žaliuoja 522 1858| pakrūmes skuodžia.~Ėgi lapė int olą, žąsioką intskandus, ~Ėgi 523 1858| gyvuliai, žvėreliai?~Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai? ~Visa 524 1858| mekena? - Ėgi mat perkūno oželis. ~Kas ten šnibžda? - Ė šnypščia 525 1858| ilgai esti giminių visokių:~Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių.~ ~ 526 1858| kvapus po laukus kaip berte pabėręs, ~Laukais, pievom atgauna. - 527 1858| Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų:~,,Ką, ką, ką jums 528 1858| miškas kalnais, kaip tik padaboji:~Čia berželiai kaip meldai 529 1858| šaknia kieta ~Nuo ligų ir padarų gydžia visą svietą. ~Ė mum, 530 1859| neprietelių mušti griūdamas padėjęs;~Sunkioj dienoj duodavęs 531 1859| kelių kasė, liesvinčius padėjo, ~Ir paganią ažgynė, ir 532 1859| liesvinčius padėjo, ~Ir paganią ažgynė, ir grybaut ažgynė;~ 533 1859| neskaudžia, ~Ė tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia:~ 534 1859| Kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį ~Ir, priugdę kaip meldo 535 1859| užtiksiant pavietris! - ir labai pakrėtus. ~Miškas žmonių pasgailęs, 536 1858| joms nerūpi. ~Čia kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako ~Tartum 537 1858| Iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia.~Ėgi lapė int olą, 538 1859| Broliukai, ginkitės nuo bado! ~Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!" ~ 539 1858| Alksniai, lepšių sodyba, palaukėm sužėlę, ~Šakom kekes riešučių 540 1859| pragydęs, ~Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:~Net žemė 541 1859| Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta. ~Nors jau dabar 542 1858| marškos sarmatlyvai kyši. ~Čia paliepių torielkos po mišką išklotos, ~ 543 1859| daugal paminklų po miškus palikę. ~Nešęs velnias akmenį, 544 1859| šituos smėlynus ~Senobių palikimo gražius ąžuolynus.~Liekni 545 1858| serbentai po Šlavę ~Ir paliūnėm kur ne kur prieglaudą sau 546 1858| kieto, drūto koto bliūdas palivotas. ~Greit auga, ilgai esti 547 1858| visa yra tyla, ~Prasideda pamažu šventa dienos byla. ~Kas 548 1858| Terp liulančių paversmių pamėgo pavėnę. ~Putinai krauju 549 1859| plotų, kai mislis ažlyja, ~Paminklais ažvaisytas šilelis atgyja, - ~ 550 1859| dievaičiams intikę, ~Kurie daugal paminklų po miškus palikę. ~Nešęs 551 1858| gagena;~Ėgi mat lizde starkus pamiškėj klegena;~Ėgi antys ,,pry! 552 1859| Lyg dienai brėkštant viduj paniurusio miško;~Jei ant šių plikų 553 1859| žmoneles, iš bado žievėm papenėtus, ~Kad užtiksiant pavietris! - 554 1858| Kas ten šlama? - Ė vėju papūstas lapelis, ~Ėgi gūžtoj nubudęs 555 1859| nekirtę, ~Jėg tik stuobriai papuvę savaimi išvirtę, ~Nes ir 556 1859| keturias dešimtis vežimų pardavę, ~Džiaugdavęsi, ant dienos 557 1859| ir grybaut ažgynė;~Slapta pardavinėjo ir par naktis skynė;~Vyresnybei 558 1859| Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. ~Lietuvnykas po urvus sausus 559 1859| pakrėtus. ~Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, ~Aukštas 560 1858| tiki? ~Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? ~Kur ramus jūsų ūžimas 561 1859| išdegę dirvonai šiškuoti~Pasipučia samanom, nuo grybų taškuoti;~ 562 1859| zgadoj gyvenę,~Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę. ~Lietuvnykas 563 1859| gražūs kaip mūsų jaunimas. ~Paskui ilgai šiurpsojęs stuobriuotas 564 1859| Visi buvę kaip žydų šeimyna pasleidę.~ ~Tai mat mūsų tėveliai 565 1858| pulkaunykas" ~Platus, storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas ~Ant 566 1858| griaudžia! ~Minkštučiukai samanų patalai ištiesti ~Galvą in save 567 1858| prastiem žmonelėm, tik žiūrėt patogu, ~Kai juos dengia Apveizda 568 1859| mūsų šilelio ~Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio! ~Ė tas 569 1859| visiems žmonėms meilus ir patogus buvęs, ~Ir laimėtinas visas 570 1858| galvijai išlaužia, ~Arba patys savaimi suglebę supūsta, - ~ 571 1858| siūravo, braškėjo? ~Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, ~ 572 1859| visados mylėjęs:~Žvėrim, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, ~ 573 1858| braškėjo? ~Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, ~Katrų čilbančių 574 1858| Ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. ~Kas ten treška? - Ė vilkas: 575 1858| paukščiai, paukšteliai, paukštytės, ~Katrų čilbančių teip ramu 576 1858| aptraukia~Ir kai pliki stabarai pavasario laukia.~Ė pušelės! pušelės 577 1859| baisybių, ~Liūdnoj dienoj paveikslą visokių ramybių, ~Linksmoj 578 1858| po slėnį~Terp liulančių paversmių pamėgo pavėnę. ~Putinai 579 1859| papenėtus, ~Kad užtiksiant pavietris! - ir labai pakrėtus. ~Miškas 580 1858| Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstoję, ~Čia visais lapais 581 1859| kaip tik išvydęs ~Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, ~Tuoj 582 1859| auklėję žmonės, ne visus pažinę.~ ~Tai toks miškas traukęsis 583 1858| kitokios bylos;~Dagiliai, pečialandos, strazdeliai, čižylos, ~ 584 1859| dūšios, ~Senais miškais penėtos, viduj miško trąšios;~Plikuos 585 1859| dievai apsaugo ir dengia, ir peni. ~Ir šiuos čėsuos, nors 586 1859| pulkais meškos ir šernai perėta, ~Bet tankumos terp raistų 587 1858| kiškiai guli, kropkos vaikus peri. ~Krūmai, žole barzdoti, 588 1858| Kas mekena? - Ėgi mat perkūno oželis. ~Kas ten šnibžda? - 589 1858| Čia kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako ~Tartum kupkeliai kniūpšti, 590 1858| žalktienė patį apraudojo, ~Kai pieno putos vietoj kraujo puta 591 1859| Boluodavęs pervasar gelsvu žiedų pienu, ~Ūždavęs bičių spiečiais, 592 1858| sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių.~Ir teip visa suminša, vėjeliu 593 1858| berte pabėręs, ~Laukais, pievom atgauna. - Viduj pušynėlių ~ 594 1858| šnibžda? - Ė šnypščia iš kelmo piktoja, ~Ėgi srove teškena upelė 595 1858| Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, - ~Linksmutės, 596 1859| širdis neskaudžia, ~Ė tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia:~ 597 1858| viršesnis lakštingalės balsas:~Pilnas, skardus, griaudingas ir, 598 1858| šviesa tvinksta, ~Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, ~ 599 1858| žiedeliai teip terp savęs pinas, - ~Kad iš tolo tik regis 600 1859| Ne lentinės, iš šakų buvę pintos durys. ~Ir nei vieno liemenio 601 1859| Svetimuos miškuos malkų pirktų važinėjo.~ ~Atvažiavo kučmeistras, 602 1859| kirvį išrado!" ~Su ašarom pirmieji truputį praskynę, ~Vaitodami 603 1858| žaliuoja,~Liemuo liemenį plaka, kaip nendrės siūruoja.~ 604 1859| Viršūnės esą ūžė ir liemenys plakės.~Dar atmeną seneliai po 605 1858| grybų pulkaunykas" ~Platus, storas, paspūtęs, lyg tartum 606 1859| vėjelis po žoleles trąšias, ~Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom 607 1858| šventa, ~Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. ~Dėl 608 1859| Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja;~Tartum pliki, išdegę dirvonai 609 1859| paniurusio miško;~Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, ~ 610 1858| Kepina saulė nenaudingą plotą,~In kurį žiūrint teip neramu 611 1859| miško;~Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, ~Paminklais 612 1858| putos vietoj kraujo puta plūdo, ~Ir su vaikais iš savo 613 1858| leikelės kur ne kur pro plyšį ~Iš po samanų marškos sarmatlyvai 614 1859| Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs, ~Tuoj iš nagų paleidęs 615 1859| Ligas visas lietuvių su prakaitu varęs, ~Ronas su brazdais 616 1858| nubunda, visa yra tyla, ~Prasideda pamažu šventa dienos byla. ~ 617 1859| ašarom pirmieji truputį praskynę, ~Vaitodami jų vaikai teip 618 1858| teip visa suminša, vėjeliu praskysta, ~Kad nei nosis šių kvapų 619 1858| gydžia visą svietą. ~Ė mum, prastiem žmonelėm, tik žiūrėt patogu, ~ 620 1859| kvapai kilo, ~Lyg giria pratrūksta ar pučia iš šilo;~Tartum 621 1858| žiedų varške šakos obelų pražyla,~Kai pervasar žaliuoja tamsaus 622 1858| ant žalios pievos žolynai pražysta,~Ir visoki žiedeliai teip 623 1859| Kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko.~Iš to, matai, ašaros 624 1858| Ir paliūnėm kur ne kur prieglaudą sau gavę. ~Baltasai miškas 625 1858| antys ,,pry! pry! pry!" priskridę int liūną;~Ėgi kukutis klausia 626 1859| ilgai aikvoję, - net kolei pristigę;~Ė tai vis dėl arielkos 627 1859| apvaikštinėjo kožną pakraštėlį ~Ir, priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, ~ 628 1858| Voveruškų leikelės kur ne kur pro plyšį ~Iš po samanų marškos 629 1859| anūkai tuos miškus aikvoję, ~Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;~ 630 1859| Lyg giria pratrūksta ar pučia iš šilo;~Tartum visa sušlamo, 631 1858| senobinei tiki? ~Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? ~Kur ramus 632 1859| taškuoti;~Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, ~Lyg 633 1859| viršūnėm suausta,~Ir netil pulkais meškos ir šernai perėta, ~ 634 1858| dainuškos žodžių - ,,grybų pulkaunykas" ~Platus, storas, paspūtęs, 635 1859| arklais nugaląsta, ~Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta, ~ 636 1859| stuobriuotas lydimas.~ ~Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę ~ 637 1858| išklotos, ~Čia kiauliabudės pūpso lyg pievos kimsotos, ~Čia 638 1858| Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynė, ~Lyg kokio raisto apsvilus 639 1858| kaip nendrės siūruoja.~Už pusvarsčio nesmato - toksai tankumynas!~ 640 1858| pieno putos vietoj kraujo puta plūdo, ~Ir su vaikais iš 641 1858| paversmių pamėgo pavėnę. ~Putinai krauju varva, serbentai 642 1858| patį apraudojo, ~Kai pieno putos vietoj kraujo puta plūdo, ~ 643 1858| kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, ~Čia vėjelis dvelkteli 644 1859| Kelios kraivos, nuskurdę pušelytės liko...~ ~Jei ant šio išsvilusio 645 1858| striuoksi;~Ėgi pušin iš pušies voverytė liuoksi;~Ėgi mat 646 1858| par pušyną striuoksi;~Ėgi pušin iš pušies voverytė liuoksi;~ 647 1858| Ėgi linksmutė stirna par pušyną striuoksi;~Ėgi pušin iš 648 1858| šeimynom sudygę ruduokės, ~Čia pušyne iš gruodo išauga žaliuokės, ~ 649 1858| pievom atgauna. - Viduj pušynėlių ~Jauti sau gražiai kvapą 650 1859| priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, ~Jaunas širdis ir dūšias 651 1858| išgriuvus pūstynė, ~Lyg kokio raisto apsvilus kimsynė!..~ ~Miškan, 652 1859| perėta, ~Bet tankumos terp raistų ir žėbriai turėta!~ ~Ė kur 653 1859| Teip daug širdyj išželia ramaus atminimo:~Tartum kelmai 654 1859| tiktai galėjęs, ~Teip visados raminęs, visados mylėjęs:~Žvėrim, 655 1859| širdis ir dūšias vaikelių ramino. ~Ir saugojo kas diena kaip 656 1858| visos pajautos nutilsta, ~Ramum tykumu malda dūšia dangun 657 1858| baltą ir raudoną, ~Jauti ramunes, čėbrus - žoleles dirvonų;~ 658 1858| puikybė jūsų pasidėjo? ~Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,~Kai 659 1859| dienoj paveikslą visokių ramybių, ~Linksmoj dienoj daugumą 660 1859| nuo bado! ~Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!" ~Su ašarom 661 1859| Šėnavoja juos žmonės, nei ratais netranko:~Tūlas, ligos suspaustas, 662 1858| pievos dobilą, baltą ir raudoną, ~Jauti ramunes, čėbrus - 663 1858| kelmais želia, ~Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. ~ 664 1858| rudeniop lapeliai geltoni, raudoni ~Tartum krauju Marčiupio 665 1858| giminių visokių:~Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių.~ ~Žali 666 1858| skiedryno, ~Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti, ~Čia 667 1859| medžiai nejautę nuogalio:~Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs 668 1858| išsirpusias kelia. ~Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų ~ 669 1858| gruodo išauga žaliuokės, ~Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės 670 1859| kučmeistras, šilą apžiūrėjo, ~Ravus ant kelių kasė, liesvinčius 671 1858| nežymėti. ~Anei jų žmonės renka, anei žvėrys graužia, ~Jėg 672 1858| Siaudžia tik, tartum siaudžia - rentavimo nėra. ~Anei tų balsų ausis 673 1858| barzdoti, kraštais mišką riečia, ~Ir linijos parėjos skersai 674 1858| palaukėm sužėlę, ~Šakom kekes riešučių lazdynai iškėlę ~Atokaitoj 675 1858| čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! ~Kur tik žiūri, vis gražu: 676 1859| lietuvių su prakaitu varęs, ~Ronas su brazdais gydęs, vočių 677 1858| Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo. ~Ieva, gluosna ir 678 1858| žaliuoja tamsaus šilo šone,~Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni ~ 679 1858| po eglėm šeimynom sudygę ruduokės, ~Čia pušyne iš gruodo išauga 680 1858| padarę,~Dievui ant garbės rūko teip ramiai, teip meiliai,~ 681 1858| neramu regis:~Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, ~Lyg kokio 682 1858| kai jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta, ~Rasos 683 1858| kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, ~Čia vėjelis dvelkteli 684 1858| kniūpšti, kaip Mickevčius sako. ~Čia nemunės iš kelmo, 685 1858| skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus:~Skamba, ūžia par 686 1859| Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs. ~Ligas visas 687 1859| atėję, žmonės badu mirę, ~Samanas duonon kepę, žieves sriubon 688 1858| kitokiu kvapu užsivelgsi.~Čia samanos su brukniom šileliu užpluko;~ 689 1858| plyšį ~Iš po samanų marškos sarmatlyvai kyši. ~Čia paliepių torielkos 690 1859| dūšias vaikelių ramino. ~Ir saugojo kas diena kaip didžiausio 691 1858| ir šiškom nuklotą ~Kepina saulė nenaudingą plotą,~In kurį 692 1859| apkursta, ~Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta. ~Nors 693 1859| pasenę. ~Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs.~Ne lentinės, 694 1858| patalai ištiesti ~Galvą in save traukia ir liula užliesti. ~ 695 1858| Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda:~Toj juokias, toj 696 1858| Terp medžių marguliuoja iš savų sodybų. ~Voveruškų leikelės 697 1858| Savo seserį skundžia liekna sedulėlė. ~Vinkšnos, šaltekšniai, 698 1859| kelmus. Mat lietuvių dūšios, ~Senais miškais penėtos, viduj miško 699 1859| liemenys plakės.~Dar atmeną seneliai po šituos smėlynus ~Senobių 700 1859| amžiais įretėję, ~Valig kalbos senelių, parėjos kyšėję, ~Iš kurių 701 1859| sulaukdavęs žalio. ~Žili buvę kaip seniai, samanom apaugę, ~Stipri 702 1859| miškai šventi, ~Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti. ~Maž 703 1858| nuplikę! ~Kas jūsų grožei senobinei tiki? ~Kur toj puikybė jūsų 704 1859| seneliai po šituos smėlynus ~Senobių palikimo gražius ąžuolynus.~ 705 1859| užgirdęs, be jo neberimsta. ~Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn 706 1858| Putinai krauju varva, serbentai po Šlavę ~Ir paliūnėm kur 707 1858| blendis, grūšia, obelėlė;~Savo seserį skundžia liekna sedulėlė. ~ 708 1859| apylinkėj žemę;~Kai stuobriai, sieksniais drūti, amžiais įretėję, ~ 709 1858| šlamėjo ~Ir senos pušys siūravo, braškėjo? ~Kur jūsų paukščiai, 710 1858| liemenį plaka, kaip nendrės siūruoja.~Už pusvarsčio nesmato - 711 1858| griaudingas ir, teip sakyt, skalsus:~Skamba, ūžia par krūmus 712 1858| lakštingalės balsas:~Pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, 713 1858| skamba linksmai, dailiai, skardžiai.~Vidunaktyj teip tyku, - 714 1858| riečia, ~Ir linijos parėjos skersai mišką šviečia. ~Alksniai, 715 1858| terp stuobrių dygsta iš skiedryno, ~Čia musmirės raupuotos, 716 1858| ramiai, teip meiliai,~Lyg kad skripkuoja, juokias, gieda, verkia 717 1859| bet skroblius išnyko, ~Tik skroblinės torielkos dar kur ne kur 718 1859| kur skroblynai buvę, bet skroblius išnyko, ~Tik skroblinės 719 1859| buvęs visas doras. ~Kai kur skroblynai buvę, bet skroblius išnyko, ~ 720 1858| Jauti iš juodo kapčiaus skruzdėlyno kvapą, ~Ir iš medžių, iš 721 1858| pušelės apykraivės liko!.. ~Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą ~ 722 1858| kvapą, ~Ir iš medžių, iš skujų, iš šiškų, iš lapų ~Vis 723 1859| navatnų medžių:~Ir su žiedais skujuotų, lapuotų bežiedžių;~Tropnais 724 1858| grūšia, obelėlė;~Savo seserį skundžia liekna sedulėlė. ~Vinkšnos, 725 1858| naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia.~Ėgi lapė int olą, žąsioką 726 1859| nuo saulės ir palengvėl skursta. ~Nors jau dabar lietuvis 727 1859| pardavinėjo ir par naktis skynė;~Vyresnybei melavo; ė žmonėms, 728 1858| nesuskaityti~Kitokių medžių skyriai terp jų išsklaistyti. ~Juos 729 1859| ažgynė, ir grybaut ažgynė;~Slapta pardavinėjo ir par naktis 730 1859| Sunkioj dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių, ~Liūdnoj dienoj 731 1858| Atokaitoj brendina. Ė karklai po slėnį~Terp liulančių paversmių 732 1859| įžodžio lanko.~ ~Po lygumas ir slėnius traukęsis liepynas, ~Kai 733 1858| ar grūdus? ar musias? ar sliekus?" ~Ėgi mat gegutėlė dairos 734 1859| Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:~Net žemė sudrebėjus, 735 1859| atmeną seneliai po šituos smėlynus ~Senobių palikimo gražius 736 1859| žymu buvę, kad girių čia snausta, ~Tankus iš viršaus stogas 737 1858| medžio žiedų kvapas - lyg sodas pratrūko. ~Tartum miškas 738 1858| šviečia. ~Alksniai, lepšių sodyba, palaukėm sužėlę, ~Šakom 739 1858| medžių marguliuoja iš savų sodybų. ~Voveruškų leikelės kur 740 1859| žiedų pienu, ~Ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs medum vienu;~Ir 741 1859| Samanas duonon kepę, žieves sriubon virę. ~Teip žmoneles, iš 742 1858| šnypščia iš kelmo piktoja, ~Ėgi srove teškena upelė šventoja. ~ 743 1858| pakalnes aptraukia~Ir kai pliki stabarai pavasario laukia.~Ė pušelės! 744 1859| apaugę, ~Stipri buvę ir stambūs kaip vyrai suaugę, ~Ė viežlyvi 745 1858| paupėj gagena;~Ėgi mat lizde starkus pamiškėj klegena;~Ėgi antys ,, 746 1859| traukęs ugnį;~Iš liemenio dėl staunių ir lentas, ir dugrų, ~Iš 747 1859| seniai, samanom apaugę, ~Stipri buvę ir stambūs kaip vyrai 748 1858| iš landos;~Ėgi linksmutė stirna par pušyną striuoksi;~Ėgi 749 1859| snausta, ~Tankus iš viršaus stogas viršūnėm suausta,~Ir netil 750 1858| dengia Apveizda žalių lapų stogu;~Kai kožna burbuolytė išsprogsta, 751 1858| grybų pulkaunykas" ~Platus, storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas ~ 752 1858| dūmojai:~Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! ~ 753 1858| Dagiliai, pečialandos, strazdeliai, čižylos, ~Kėkštai, šarkos 754 1858| linksmutė stirna par pušyną striuoksi;~Ėgi pušin iš pušies voverytė 755 1858| ulioja. ~Kas ten taukši? - Ė stuobrį kapoja genelis. ~Kas mekena? - 756 1858| alksnyno, ~Čia šalpjonai terp stuobrių dygsta iš skiedryno, ~Čia 757 1859| Paskui ilgai šiurpsojęs stuobriuotas lydimas.~ ~Nuo Puntuko lig 758 1859| po šias pakalnes ant seno stuobryno ~Buvę pušys suaugę nuo metų 759 1859| viršaus stogas viršūnėm suausta,~Ir netil pulkais meškos 760 1859| šilo;~Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško, ~Lyg dienai brėkštant 761 1859| didumo kaip gryčios, ~Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios ~ 762 1858| vaikais iš savo motiniško sūdo ~Medžian gailysta virto - 763 1859| smėlin įmušęs:~Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys. ~Paskum 764 1858| Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės, ~Čia pušyne iš 765 1858| išlaužia, ~Arba patys savaimi suglebę supūsta, - ~Iš jų trąšos 766 1859| toj pati galybė, ką miškus sugraužė, ~Širdį, dūšią apgriuvo... 767 1858| regis:~Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, ~Lyg kokio miesto 768 1858| lapelis, ~Ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. ~Kas ten treška? - 769 1859| Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio. ~Žili buvę kaip seniai, 770 1858| ir pievelių.~Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, ~Kad 771 1859| mušti griūdamas padėjęs;~Sunkioj dienoj duodavęs slaptus 772 1859| kožno - visokių gerybių.~ ~Sunkios dienos atėję, žmonės badu 773 1859| susopo, ~Ant dūšios labai sunku ir neramu tapo. ~Mat toj 774 1858| kukutis klausia savo pačią, sūnų:~,,Ką, ką, ką jums atnešti? 775 1858| visoki balseliai teip krūvon suplaukia,~Tartum kožnas lapelis čilba, 776 1858| Arba patys savaimi suglebę supūsta, - ~Iš jų trąšos želmenim 777 1859| atminimo:~Tartum kelmai supuvę atgyja, žaliuoja, ~Suspynusias 778 1859| Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško, ~Lyg dienai brėkštant viduj 779 1858| balsai visoki teip krūvon susiaudžia, ~Kad jų skyrium nežymu, - 780 1859| savęs kaip broliai visi susižadę - ~Ažleist dirvas šileliui. 781 1858| kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla,~Kai žiedų varške šakos 782 1859| giesmė nepabaigta: kai širdis susopo, ~Ant dūšios labai sunku 783 1859| ratais netranko:~Tūlas, ligos suspaustas, iš įžodžio lanko.~ ~Po 784 1859| Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę, ~Kaip lietuvnykų širdys 785 1859| supuvę atgyja, žaliuoja, ~Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja;~ 786 1858| tartum giria, pieva ir laukas sustarę,~Iš brangiausių kvėpalų 787 1858| ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo, ~Lyg tartum čia žalktienė 788 1858| čilba, kliauga, šaukia, ~Ir sutartinę taiso, ir teip gražiai dera:~ 789 1858| melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, - ~Linksmutės, gražiai 790 1859| savo blakstienas ašarom suvilgę, ~Žiūrėdami in kelmus. Mat 791 1859| pučia iš šilo;~Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško, ~Lyg 792 1859| viršūnes debesin įmerkęs ~Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės nuo 793 1858| ri-u! ri-u! ri-u!" tilvikas sušuko, ~Čia vėl balsų visokių - 794 1858| lepšių sodyba, palaukėm sužėlę, ~Šakom kekes riešučių lazdynai 795 1859| džiaugės, in šilą žiūrėjo, ~Svetimuos miškuos malkų pirktų važinėjo.~ ~ 796 1858| ligų ir padarų gydžia visą svietą. ~Ė mum, prastiem žmonelėm, 797 1858| žolynų žemyn galvos linksta, ~Tada šilas nubunda, visa yra 798 1858| kliauga, šaukia, ~Ir sutartinę taiso, ir teip gražiai dera:~Siaudžia 799 1858| kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako ~Tartum kupkeliai kniūpšti, 800 1858| pražyla,~Kai pervasar žaliuoja tamsaus šilo šone,~Kai rudeniop 801 1859| trąšias, ~Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino, ~Dažnai miške 802 1859| meškos ir šernai perėta, ~Bet tankumos terp raistų ir žėbriai turėta!~ ~ 803 1858| pusvarsčio nesmato - toksai tankumynas!~Nors nei laužais, nei šiekštom 804 1859| kad girių čia snausta, ~Tankus iš viršaus stogas viršūnėm 805 1859| lyg giria linguoja.~Lyg tarytum ramumas teip dūšion įslinko,~ 806 1859| patogumo, gražaus ramumėlio! ~Ė tas visas ramumas po lietuvių 807 1858| po mišką ulioja. ~Kas ten taukši? - Ė stuobrį kapoja genelis. ~ 808 1858| rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų ~Terp medžių marguliuoja 809 1859| Pasipučia samanom, nuo grybų taškuoti;~Tartum iš terpu puirių 810 1859| Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta, ~Ė dar dujen prie keliui 811 1859| dujen prie keliui dabar tebestovi;~Viršūnės dar žaliuoja, 812 1858| tiktai miške augę žmonės tepažįsta, ~Daktarai ir žiniuonys, 813 1859| pasleidę.~ ~Tai mat mūsų tėveliai miškų neberadę ~Ir terp 814 1859| tūlon giesmėn dėta:~Mūsų tėvelių visos tos giesmės mokėta. ~ 815 1858| kelmo piktoja, ~Ėgi srove teškena upelė šventoja. ~Kas ten 816 1858| Kas jūsų grožei senobinei tiki? ~Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? ~ 817 1859| Ir laimėtinas visas kaip tikras lietuvis. ~Žiedais bites 818 1859| kaip didžiausio labo:~Ne til medžio, - nelaužė nei mažiausio 819 1858| paupėj ,,ri-u! ri-u! ri-u!" tilvikas sušuko, ~Čia vėl balsų visokių - 820 1859| Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, ~Lyg giria 821 1859| ne visus pažinę.~ ~Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos 822 1858| Už pusvarsčio nesmato - toksai tankumynas!~Nors nei laužais, 823 1858| terp savęs pinas, - ~Kad iš tolo tik regis gražus margumynas.~ ~ 824 1859| su brazdais gydęs, vočių traukęs ugnį;~Iš liemenio dėl staunių 825 1858| ištiesti ~Galvą in save traukia ir liula užliesti. ~Uogienojai 826 1859| lygumoj vėjelis po žoleles trąšias, ~Plaukydamas lingavo, tamsiom 827 1859| miškais penėtos, viduj miško trąšios;~Plikuos plotuos, be miško, 828 1858| suglebę supūsta, - ~Iš jų trąšos želmenim aplinkom išplūsta.~ 829 1858| sujuda paukštelis. ~Kas ten treška? - Ė vilkas: dieną mat ažuodžia,~ 830 1858| uostai, vis miela: giria nosį trina! ~Kur tik klausai, vis linksma: 831 1859| skujuotų, lapuotų bežiedžių;~Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius 832 1858| miškas: čia volungė Ievą ~Trotina: ,,Ieva, Ieva! neganyk po 833 1858| vėl balsų visokių - lyg trūkte pratrūko. ~Vis kitoki balseliai, 834 1859| išrado!" ~Su ašarom pirmieji truputį praskynę, ~Vaitodami jų 835 1858| rentavimo nėra. ~Anei tų balsų ausis skyrium nepažįsta, ~ 836 1859| žmonės, nei ratais netranko:~Tūlas, ligos suspaustas, iš įžodžio 837 1859| neberimsta. ~Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta:~Mūsų tėvelių 838 1859| pašvęstą ir gaidys pragydęs, ~Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin 839 1859| tankumos terp raistų ir žėbriai turėta!~ ~Ė kur dabar šilelis, 840 1859| Dirbę karbijas, lankus arba tvėrę tvoras, ~Nuo šaknies lig 841 1858| linksmina dūšią, ažu širdies tveria,~Kad net, širdžiai apsalus, 842 1858| dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta, ~Rasos pilnos žolynų žemyn 843 1859| lingavo, tamsiom vilniom tvino, ~Dažnai miške lietuvis, 844 1859| karbijas, lankus arba tvėrę tvoras, ~Nuo šaknies lig viršūnei 845 1858| skardžiai.~Vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas ~ 846 1858| pajautos nutilsta, ~Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta.~ 847 1858| šilas nubunda, visa yra tyla, ~Prasideda pamažu šventa 848 1859| brazdais gydęs, vočių traukęs ugnį;~Iš liemenio dėl staunių 849 1858| visoki žvėreliai po mišką ulioja. ~Kas ten taukši? - Ė stuobrį 850 1858| rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, - ~Linksmutės, gražiai 851 1858| želia, ~Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. ~Ant 852 1858| traukia ir liula užliesti. ~Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais 853 1858| atrandi. ~Čia ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo, ~Lyg 854 1858| liekna, gryna! ~Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! ~ 855 1858| piktoja, ~Ėgi srove teškena upelė šventoja. ~Kas ten kalbas? - 856 1859| bažnyčios ~Arba ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs ~Ąžuolyną 857 1858| Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai? ~Visa prapuolę; tik ant 858 1859| pasenę. ~Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs.~Ne 859 1859| pervasar gelsvu žiedų pienu, ~Ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs 860 1859| kaip žvakės;~Viršūnės esą ūžė ir liemenys plakės.~Dar 861 1859| plotuos gimsta, ~Giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta. ~Senų 862 1858| pasidėjo? ~Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,~Kai balto miško 863 1858| storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas ~Ant kieto, drūto koto bliūdas 864 1858| in save traukia ir liula užliesti. ~Uogienojai kaip rūtos 865 1858| samanos su brukniom šileliu užpluko;~Čia medžio žiedų kvapas - 866 1858| Kožno karto kitokiu kvapu užsivelgsi.~Čia samanos su brukniom 867 1859| bado žievėm papenėtus, ~Kad užtiksiant pavietris! - ir labai pakrėtus. ~ 868 1859| vardais žiniuonys tuos medžius vadinę, ~Visus auklėję žmonės, 869 1859| praskynę, ~Vaitodami jų vaikai teip gynę tėvynę;~Dūsaudami 870 1858| kraujo puta plūdo, ~Ir su vaikais iš savo motiniško sūdo ~ 871 1859| Jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramino. ~Ir saugojo kas 872 1859| mylėjęs:~Žvėrim, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, ~Ir neprietelių 873 1859| pirmieji truputį praskynę, ~Vaitodami jų vaikai teip gynę tėvynę;~ 874 1858| gieda:~Toj juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klieda. ~Ė 875 1859| metai Anykščius miško kuoptų varė;~Išpūstėjęs iščinto, zasiekus 876 1859| visas lietuvių su prakaitu varęs, ~Ronas su brazdais gydęs, 877 1859| įslinko,~Kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko.~Iš to, 878 1858| pavėnę. ~Putinai krauju varva, serbentai po Šlavę ~Ir 879 1858| išsprogsta, suskyla,~Kai žiedų varške šakos obelų pražyla,~Kai 880 1858| viršūnės kvietkuotos,~Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja,~ 881 1858| eini - tai net akį veria;~Vat teip linksmina dūšią, ažu 882 1859| Svetimuos miškuos malkų pirktų važinėjo.~ ~Atvažiavo kučmeistras, 883 1859| atgaivinta, ~Ir lyg rasa par veidą ašarėlės krinta. ~Paskum 884 1859| žaliuoja, ~Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja;~Tartum pliki, 885 1858| pievelių.~Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, ~Kad nei nosis 886 1858| Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,~Kai balto miško lapeliai 887 1858| byla. ~Kas ten šlama? - Ė vėju papūstas lapelis, ~Ėgi gūžtoj 888 1858| tilvikas sušuko, ~Čia vėl balsų visokių - lyg trūkte 889 1859| po miškus palikę. ~Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ~ 890 1858| būdavo, eini - tai net akį veria;~Vat teip linksmina dūšią, 891 1859| Vyresnybei melavo; ė žmonėms, kai verkė, ~Nasrus kamšė kulokais, 892 1858| Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti, ~Čia grybai ir 893 1859| miškus aikvoję, ~Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;~Po keturias 894 1859| vežioję;~Po keturias dešimtis vežimų pardavę, ~Džiaugdavęsi, 895 1859| Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;~Po keturias dešimtis vežimų 896 1858| linksmai, dailiai, skardžiai.~Vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, 897 1859| Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę. ~Ė lietuviai su 898 1859| buvę pintos durys. ~Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę, ~ 899 1859| spiečiais, dvelkęs medum vienu;~Ir visiems žmonėms meilus 900 1859| didžią šventenybę. ~Gyvendami vienybėj, dievaičiams intikę, ~Kurie 901 1859| aptemę;~Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę, ~Kaip lietuvnykų 902 1859| visiškai išskinti. ~Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė, ~ 903 1858| apraudojo, ~Kai pieno putos vietoj kraujo puta plūdo, ~Ir su 904 1858| šakelės nudžiūvę, nežupynę vietos, ~Pušys aukštos ir lygios, 905 1859| stambūs kaip vyrai suaugę, ~Ė viežlyvi ir gražūs kaip mūsų jaunimas. ~ 906 1858| paukštelis. ~Kas ten treška? - Ė vilkas: dieną mat ažuodžia,~Iš 907 1859| Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino, ~Dažnai miške lietuvis, 908 1858| skundžia liekna sedulėlė. ~Vinkšnos, šaltekšniai, liepai ir 909 1859| duonon kepę, žieves sriubon virę. ~Teip žmoneles, iš bado 910 1858| motiniško sūdo ~Medžian gailysta virto - pati egle tapo, ~Jaunučiukus 911 1859| čia snausta, ~Tankus iš viršaus stogas viršūnėm suausta,~ 912 1859| tvoras, ~Nuo šaknies lig viršūnei buvęs visas doras. ~Kai 913 1859| Tankus iš viršaus stogas viršūnėm suausta,~Ir netil pulkais 914 1858| meldai Pašlavį apstoję, ~Čia visais lapais dreba epušės nusgandę;~ 915 1859| dvelkęs medum vienu;~Ir visiems žmonėms meilus ir patogus 916 1859| gojais apžėlęs, kai kur viškai grynas. ~Boluodavęs pervasar 917 1859| Ronas su brazdais gydęs, vočių traukęs ugnį;~Iš liemenio 918 1858| tik, skamba miškas: čia volungė Ievą ~Trotina: ,,Ieva, Ieva! 919 1858| marguliuoja iš savų sodybų. ~Voveruškų leikelės kur ne kur pro 920 1858| striuoksi;~Ėgi pušin iš pušies voverytė liuoksi;~Ėgi mat širmuonėlis 921 1859| Stipri buvę ir stambūs kaip vyrai suaugę, ~Ė viežlyvi ir gražūs 922 1859| pardavinėjo ir par naktis skynė;~Vyresnybei melavo; ė žmonėms, kai verkė, ~ 923 1859| ir dugrų, ~Iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo, ~Ir nei 924 1858| Tada šilas nubunda, visa yra tyla, ~Prasideda pamažu 925 1859| varė;~Išpūstėjęs iščinto, zasiekus padarė...~ ~Ir liko šitie 926 1859| lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę,~Jaunystėj pasižinę 927 1858| apykraivės liko!.. ~Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą ~Kepina 928 1858| Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;~Girdi, kaip šakom 929 1858| lapais, jų žievelėm arba šaknia kieta ~Nuo ligų ir padarų 930 1859| arba tvėrę tvoras, ~Nuo šaknies lig viršūnei buvęs visas 931 1859| nendrės, žaliavę kaip rūtos, ~Šaknys, liemenys, šakos ir viršūnės 932 1859| laužus kūręs.~Ne lentinės, iš šakų buvę pintos durys. ~Ir nei 933 1858| lepšiai terp alksnyno, ~Čia šalpjonai terp stuobrių dygsta iš 934 1858| liekna sedulėlė. ~Vinkšnos, šaltekšniai, liepai ir nesuskaityti~ 935 1858| strazdeliai, čižylos, ~Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda:~ 936 1858| lapelis čilba, kliauga, šaukia, ~Ir sutartinę taiso, ir 937 1859| išleidę:~Visi buvę kaip žydų šeimyna pasleidę.~ ~Tai mat mūsų 938 1858| kimsotos, ~Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės, ~Čia pušyne 939 1859| nors jau šakos džiovi. ~Šėnavoja juos žmonės, nei ratais 940 1859| netil pulkais meškos ir šernai perėta, ~Bet tankumos terp 941 1859| dievaičiams tėvynė.~Paskum po šias pakalnes ant seno stuobryno ~ 942 1859| gražaus ramumėlio, ~Kai šie plotai apžėlę, apgriūti, 943 1858| tankumynas!~Nors nei laužais, nei šiekštom nežugriuvęs, grynas;~Nei 944 1858| žemyn galvos linksta, ~Tada šilas nubunda, visa yra tyla, ~ 945 1859| miško pasilgę, auklėjo šilelį:~Kasdien apvaikštinėjo kožną 946 1858| Čia samanos su brukniom šileliu užpluko;~Čia medžio žiedų 947 1859| susižadę - ~Ažleist dirvas šileliui. Mat miško pasilgę, ~Dažnai 948 1859| Buvę pušys suaugę nuo metų šimtyno:~Tankios, aukštos, lygutės, 949 1859| pušelytės liko...~ ~Jei ant šio išsvilusio po kalnus lydimo ~ 950 1858| teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,~Kad net, širdžiai 951 1859| suspynę, ~Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę. ~Ė lietuviai 952 1858| širdies tveria,~Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:~ 953 1858| voverytė liuoksi;~Ėgi mat širmuonėlis ir kiaunė juodoja, ~Ir visoki 954 1859| zasiekus padarė...~ ~Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti ~ 955 1859| Dar atmeną seneliai po šituos smėlynus ~Senobių palikimo 956 1859| ir dengia, ir peni. ~Ir šiuos čėsuos, nors žemė arklais 957 1859| jaunimas. ~Paskui ilgai šiurpsojęs stuobriuotas lydimas.~ ~ 958 1858| liko!.. ~Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą ~Kepina saulė nenaudingą 959 1858| iš medžių, iš skujų, iš šiškų, iš lapų ~Vis kitoki kvėpalai: 960 1859| Tartum pliki, išdegę dirvonai šiškuoti~Pasipučia samanom, nuo grybų 961 1858| Kai balto miško lapeliai šlamėjo ~Ir senos pušys siūravo, 962 1858| krauju varva, serbentai po Šlavę ~Ir paliūnėm kur ne kur 963 1859| lydimas.~ ~Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę ~Laikę žmonės 964 1858| oželis. ~Kas ten šnibžda? - Ė šnypščia iš kelmo piktoja, ~Ėgi srove 965 1858| pervasar žaliuoja tamsaus šilo šone,~Kai rudeniop lapeliai geltoni, 966 1858| gleivėti, ~Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti. ~Anei 967 1859| žmonės lyg kokią didžią šventenybę. ~Gyvendami vienybėj, dievaičiams 968 1859| dabar šilelis, buvę miškai šventi, ~Kažin kodėl senobėj visiškai 969 1858| Ėgi srove teškena upelė šventoja. ~Kas ten kalbas? - Ė žąsys 970 1859| ašaros ir atsidusimas,~Iš to šventos pajautos, iš to giesmės 971 1859| šakos ir viršūnės drūtos. ~Švęsti Lietuvos medžiai nejautę 972 1858| linijos parėjos skersai mišką šviečia. ~Alksniai, lepšių sodyba, 973 1858| jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta, ~Rasos pilnos 974 1859| nelaužė nei mažiausio žabo. ~Džiaugės Anykščiai, džiaugės, 975 1858| raudonikių ir kitų kitokių.~ ~Žali ėgliai kaip kvietkai po 976 1858| Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! ~Kur tik 977 1858| nepažįsta, ~Lyg kad ant žalios pievos žolynai pražysta,~ 978 1858| Kai juos dengia Apveizda žalių lapų stogu;~Kai kožna burbuolytė 979 1858| pušyne iš gruodo išauga žaliuokės, ~Čia rausvos, melsvos, 980 1858| sustojo, ~Lyg tartum čia žalktienė patį apraudojo, ~Kai pieno 981 1858| Kožnoj klaiką nekantrios žalktyčios atrandi. ~Čia ąžuolai ir 982 1858| skuodžia.~Ėgi lapė int olą, žąsioką intskandus, ~Ėgi barsiukas 983 1858| šventoja. ~Kas ten kalbas? - Ė žąsys paupėj gagena;~Ėgi mat lizde 984 1859| tankumos terp raistų ir žėbriai turėta!~ ~Ė kur dabar šilelis, 985 1858| kaip rūtos kelmais kelmais želia, ~Juodas, raudonas uogas 986 1858| supūsta, - ~Iš jų trąšos želmenim aplinkom išplūsta.~Ė iš 987 1859| griaudžia:~Ir lyg rasos žemčiūgais gausiai atgaivinta, ~Ir 988 1858| tvinksta, ~Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, ~Tada šilas 989 1858| žolynai pražysta,~Ir visoki žiedeliai teip terp savęs pinas, - ~ 990 1858| kaip jaunas ~Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas;~Girdi, 991 1858| vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių:~Jauti pievos dobilą, baltą 992 1858| kvietkuotos,~Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja,~Liemuo 993 1859| nejautę nuogalio:~Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio. ~ 994 1858| miškus klysta;~Jų lapais, jų žievelėm arba šaknia kieta ~Nuo ligų 995 1859| Teip žmoneles, iš bado žievėm papenėtus, ~Kad užtiksiant 996 1859| mirę, ~Samanas duonon kepę, žieves sriubon virę. ~Teip žmoneles, 997 1859| lapas sulaukdavęs žalio. ~Žili buvę kaip seniai, samanom 998 1859| blakstienas ašarom suvilgę, ~Žiūrėdami in kelmus. Mat lietuvių 999 1859| Anykščiai, džiaugės, in šilą žiūrėjo, ~Svetimuos miškuos malkų 1000 1858| prastiem žmonelėm, tik žiūrėt patogu, ~Kai juos dengia 1001 1858| danguj, ar rojuj?! ~Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, 1002 1858| nenaudingą plotą,~In kurį žiūrint teip neramu regis:~Lyg tartum 1003 1858| svietą. ~Ė mum, prastiem žmonelėm, tik žiūrėt patogu, ~Kai 1004 1859| žieves sriubon virę. ~Teip žmoneles, iš bado žievėm papenėtus, ~ 1005 1859| labai pakrėtus. ~Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, ~ 1006 1858| baravykas, ~Valig dainuškos žodžių - ,,grybų pulkaunykas" ~ 1007 1858| kropkos vaikus peri. ~Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką 1008 1858| Lyg kad ant žalios pievos žolynai pražysta,~Ir visoki žiedeliai 1009 1858| tvinksta, ~Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, ~Tada 1010 1858| medžių kalba šventa, ~Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. ~ 1011 1859| lygutės, geltonos kaip žvakės;~Viršūnės esą ūžė ir liemenys 1012 1859| raminęs, visados mylėjęs:~Žvėrim, paukščiais ir vaisiais 1013 1858| miškas kvėpuoja nelyginant žvėris:~Savo kvapus po laukus kaip 1014 1858| gyvuliai, žvėreliai?~Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai? ~ 1015 1859| išleidę:~Visi buvę kaip žydų šeimyna pasleidę.~ ~Tai 1016 1859| parėjos kyšėję, ~Iš kurių žymu buvę, kad girių čia snausta, ~