Part

 1 PARSAPNI|       savo tėvo, nes ant jo pultų visi paržengimai vaikų. Dėl to
 2 PARSAPNI|       giesmės balsas nutilo, - ir visi žmonės, išsiskirstę po bažnyčią,
 3 PARSAPNI|      poteriaujantiems maldą, - ir visi nerimastingai dairėsi aplinkui.
 4 PARSAPNI|           narsumo ir lygybės. Tie visi maištininkai, sudeginti
 5 PARSAPNI|         tvirtą tikėjimą, turėsite visi vienodą teisingą Dievą...~   
 6 PARSAPNI|           smarkų plakimą širdies; visi kūno sąnariai skaudėjo,
 7 PIRMUTIN|          šaukia: "Draugai, meskit visi darbą, eikit ant gatvės, -
 8 PIRMUTIN|          draugus prisidėti, - lai visi mato mūsų galybę ir vienybę!.."~    -
 9 PIRMUTIN|       seniai ir jauni vaikinai, - visi aprūkę, paišini, tiktai
10 PIRMUTIN|        mirė; vaikai dar kūdikiais visi išmirė nuo bado, šalčio
11 PIRMUTIN|         tai sėdėti karceriuj, bet visi mokiniai linksmi, užkaitę,
12 BEDARBO |         stovėdamas, - jau naktis, visi rengias gultų, visi ieško
13 BEDARBO |       naktis, visi rengias gultų, visi ieško pailsio, - reikia
14 BEDARBO |       mintis ir jausmai, nutilsta visi gyvenimo vargai...~    Tik
15 ZVAIGZDE|          tėvai, amžiną atilsį, ir visi mūsų sodžiaus po ponais
16 ZVAIGZDE|            O tečiaus nuo jų dainų visi miškai aplinkui skambėjo.
17 ZVAIGZDE|          namo. Nenoromis išlindom visi trys iš po pušies, kur taip
18 PUGAKALN|         metai... turbūt susirinko visi, linksminas ir laukia, minėdami
19 PUGAKALN|         sprogstanti balti leliji; visi valgo vakarienę ir laukia
20 KUDIKYST|             bus toks, kaip ir jūs visi.~    Negalėdami savo silpnomis
21 KUDIKYST|         būtum kaip aniolėlis, nes visi maži vaikeliai, kurie numiršta,
22 KUDIKYST|    skriaus tave, kaipo mažesnįjį, visi...~    Nors nesuprantu gerai
23 KUDIKYST|          meldžias. Matyt, šventė, visi bažnyčion išėjo; mudu tik
24 KUDIKYST|           neturime. Paskui einame visi su kažin kokiuo reikalu
25 KUDIKYST| prisėdusių vyrų, moterų ir vaikų; visi švariai šventės rūbais apsitaisę.
26 KUDIKYST|       stalo ūmai pradeda giedoti, visi gryčioje susirinkusieji
27 NEMUNU  |           kad lengva atspėti, jog visi trys tikri broliai.~   
28 NEMUNU  |            Garlaivis eina toliau. Visi laukia "muzikos". Šitai
29 NEMUNU  |     atsako mergina išraudusi, nes visi aplinkui pradeda į ją žiūrėti.~   
30 NEMUNU  |          sugrįžta pas brolius, ir visi trys pradeda dainuoti apie "
31 NEMUNU  |      žmonėms sunkenybė. Bet kuone visi tos dainuškos klausos: matyti,
32 NEMUNU  |      gražiau skambėtų, bet ir čia visi nutilę, gėrėdamies jos klausome:
33 NEMUNU  |          gėrėdamies jos klausome: visi jaučiame, kad ji mums brangi,
34 NEMUNU  |  moteriškė, bet tokiuo balsu, kad visi aplinkui tą girdi.~    "
35 NEMUNU  |   priplaukęs prie uosto, sustoja. Visi pradeda lipti. Instinkto
36 VAGIS   |          nebuvo. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Jeigu kas
37 VAGIS   |      nuvažiavau pas ją piršlėmis. Visi greitai sutikom, pasogos
38 VAGIS   |         ką užmuštas. Žmonės kuone visi atvirai pripažino, kad taip "
39 LAIMESZI|     rankas sunėrę... Ir ėjo šitie visi drąsuoliai prie kalno savo
40 LAIMESZI|          ir pasišventimas. Suriko visi galingu balsu ir kaip sukilusių
41 LAIMESZI|     galingu pergalėjimo balsu, ir visi kaip vienas nutvėrė savo
42 LAIMESZI|     nutvėrė savo rankomis žiburį. Visi vienam akies mirksny pavirto
43 LAIMESZI|          skriaudos ir neteisybės; visi pasijuto lygiais ir laimingais,
44 LAIMESZI|   pasijuto lygiais ir laimingais, visi gerbė artimą ypatą ir žmogaus
45 LAIMESZI|    Atsiminė stebuklingą žiburį ir visi, kaip vienas, skubinos prie
46 LAIMESZI|         važiavo nekalti vaikai... Visi buvo linksmi ir laimingi...~   
47 LAIMESZI|        poterių ir katekizmo... Ir visi buvo laimingi... ~Ciurichas,
48 KLIUDZIA|   sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustyrę ir pasišiaušę.
49 JIIRJIS |           jiedu vienas antram, ir visi jų jausmai, visos jų dvasios
50 JONIUKAS|           kartu bijojo: matė, kad visi nusiminę, tyli; tėvelis
51 JONIUKAS|         Jokūbas tėvelio išleistų. Visi dūsavo, dejavo; kalbėjo,
52 JONIUKAS|         pakrūmėmis ilsis arkliai. Visi šitie daiktai Joniukui nežinomi,
53 JONIUKAS|          sutiko man dainuoti.~    Visi iš to sumanymo juokias;
54 JONIUKAS|           vartų, laukia.~    - Ar visi? - klausia ji ir pradeda
55 PIESTUPY|           atsidūriau troboje. Jau visi buvo atsikėlę: tėvas su
56 PIESTUPY|         šiurpuliai kratė kūną; ne visi drįsdavo tais keliais sutemus
57 PIESTUPY|        plikas žmogus ir kvatojas. Visi plaukai Mataušui ant galvos
58 LAZDA   |         mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo... Būtų
59 LAZDA   |      šitoj lazda primena?~    Mes visi sužiurome.~    - Tai jau
60 LAZDA   |          tėvas, - šita!..~    Mes visi krūptelėjom ir išskėtėm
61 UBAGAS  |     Kadangi troboj nieko nebuvo - visi buvo išvažiavę bulbių sodintų
62 SVECIAI |         ar purvynėj gulint stingo visi sąnariai, tavo paveikslas,
63 SVECIAI |      gauja su uredninku priešaky. Visi buvo įgėrę.~    - Šitai
64 ABEJOJIM|         Onai taisyti valgyti. Jie visi valgo, e man kąsnelis nelenda,
65 ABEJOJIM|         ražančius gavėnioj, - jie visi išeina kas vakaras giedotų,
66 ABEJOJIM|        gavėnia. Atėjo vakaras, ir visi išėjo pas kaimyną ražančiaus
67 ABEJOJIM|           ją, raudojau, vaitojau. Visi širdies sopuliai, ligi šiol
68 ABEJOJIM|           nežiūrėjau; mačiau, kad visi atsimainę, -nesupratau,
69 VIENARUD|      paniekintas, bet prieš Dievą visi būsma lygūs...~    "Taip,
70 VIENARUD|                 Taip, prieš Dievą visi būsma lygūs", - atkartojau
71 VIENARUD|     tartum slėpė savo veidus. Bet visi skubėsi, skubėsi... Kumelaitė,
72 VIENARUD|      tasai darbas buvo nemalonus, visi greičiau norėjo tą priedermę
73 LIUDNAPA|           jaunuomenė ir vaikai, - visi linksmi ir laimingi. Vieni
74 LIUDNAPA|         juokaudami ir dainuodami. Visi šitie miesto gyventojai,
75 LIUDNAPA|            Kiek ponų... kokie jie visi gražūs...~    Staiga vėl
76 LIUDNAPA|        Ant dirvonėlio, ją išvydę, visi nutilo. Tartum giltinė pro
77 LIUDNAPA|            Kiek ponų... kokie jie visi gražūs..." Ir: "Ar nežinai
78 LIUDNAPA|           ir miestely girdėjęs, - visi apie tą kalbą; matęs ir
79 LIUDNAPA|     netikėtai sujudo, ir jeigu ne visi balsiau prabilo, tai visi
80 LIUDNAPA|         visi balsiau prabilo, tai visi ėmė svajoti ir geresnių
81 LIUDNAPA|        daug laiko praėjo, tečiaus visi, ir tolimesnieji, apie tai
82 LIUDNAPA|          tuo tikėjo, kiti ne. Bet visi susirūpino, sujudo. Buvo
83 LIUDNAPA|     sustojusius ir išsižergusius: visi trys turėjo rankose ilgus,
84 LIUDNAPA|      pasislėpti, tik nebesuspėjo. Visi trys išsitempė, traukdami
85 LIUDNAPA|           ir teip linksmai int ją visi trys pažiūrėjo, kad jinai
86 LIUDNAPA|         Mačiau, kaip su durtuvais visi trys auštant pakluonėmis
87 LIUDNAPA|        auštant pakluonėmis ėjo... Visi žino!..~    - Meluoji! -
88 LIUDNAPA|         niekas ir pogulio negulė: visi buvo troboj susirinkę. Senis
89 LIUDNAPA|       bailiai užukrosny atsisėdo. Visi tylėjo. Int juos žiūrinti
90 LIUDNAPA|             pačiam vidudieny, kad visi matytų... Niekas to nesitikėjęs...
91 LIUDNAPA|    verksmas ir skaudūs dejavimai. Visi po budelio kirviu dėjo savo
92 LIUDNAPA|         ir Banį, rusų suimtą... E visi trys kaip tik dabar norėję
93 LIUDNAPA|        Juozapota, nors kitą kartą visi šitie nematyti daiktai kaip
94 LIUDNAPA|         patirti. Jai regėjos, kad visi jie apie jos Petrą žinojo,
95 LIUDNAPA|           paprašyti... Nedrįso... Visi jie tokie buvo ponai, galingi.
96 LIUDNAPA|           ją ir žiūrėt nežiūrėjo. Visi savo reikaluose buvo paskendę.
97 LIUDNAPA|      pusėn daug žmonių skubinosi. Visi kaip ir ką pamatyt troško
98 LIUDNAPA|         žmonių, žmonių be galo... Visi, kaip negyvi, tylėjo...
99 LIUDNAPA|         daryti. Bet matydama, kad visi in ten eina, pribėgo int