Part

 1 PARSAPNI|        perka arba tikisi nupirkti už piningus teip pat, kaip
 2 PARSAPNI|       Žagaris, norintis nelaimėje už piningus išpirkti nuo Dievo
 3 PARSAPNI|             tarė jis, paėmęs mane už rankos.~    Aš pakėliau
 4 PARSAPNI|    surikau nesavu balsu, tverdams už rankos galiūną, - bet staigu
 5 PARSAPNI|           ir ūžė visoki balsai, o už lango, kaip atbalsis nelaimingų
 6 PIRMUTIN| atsilikusio darbininko, tveria jį už pečių. Tas pasipurto ir
 7 PIRMUTIN|  neužsikrėstume ir liepia melstis už paklydusius...~    Nekantriai
 8 PIRMUTIN|              ir bėga iš bažnyčios už tilto, į miesto sodną, kur
 9 PIRMUTIN|       gegužės. Ne vienam priseina už tai sėdėti karceriuj, bet
10 BEDARBO |      fabrikantas jį priėmė atgal. Už sužeidimą neatlygino; dargi
11 BEDARBO |           laisva ateitis, bet lai už tą ateitį kovoja jaunesni
12 BEDARBO |      fabrikantui, buvau jo vergu. Už tai jis mane pavertė dabar
13 BEDARBO |          visą gyvenimą laikė mane už juodą jautį ir išnaudojo
14 BEDARBO |  pasistoja ant akmens ir griebias už šakos, bet iš greitumo paslysta
15 BEDARBO |          ant akmens, - ir užneria už šakos virvę. Galvoja jis
16 ANTUETLI|     gulėjo toks storas rūkas, kad už kelių žingsnių nebuvo žmogaus
17 ANTUETLI|           medžiais apaugusi sala; už jų - aukšti krantai; dar
18 ZVAIGZDE|   pakrašty ano debesėlio, kur šit už tos pušies niūkso?~    -
19 ZVAIGZDE|                  Tai nepakliuvota už tai? - paklausė mano brolis.~    -
20 ZVAIGZDE|    linguodamas žilą savo galvą. - Už menkiausią daiktelį kraujas
21 ZVAIGZDE|           tėvai kiekvieną valandą už savo kailį arba net ir gyvybę
22 ZVAIGZDE|        ruošėsi greitai pasislėpti už aukšto Šventosios kranto.
23 ZVAIGZDE|     stovylą: ant galo ji pasisuko už miškelio ir išnyko. ~1905~
24 PUGAKALN|        kalnų viršūnės...~    Kada už šitų viršūnių nusileido
25 PUGAKALN|          metų... Toli jie nuo jo, už kelių šimtų mylių...~    -
26 PUGAKALN|       kartą su ja skyrėsi, žadėjo už metų grįžti, su ja susidėti
27 KUDIKYST|        ilgai dar buvai nesveikas: už metų pradėjo kelties ant
28 KUDIKYST|       atkreipia į save stovinčios už sodžiaus vienoj vietoj dvi
29 KUDIKYST|          ant galvos kepurę, paima už rankos ir vedas iš gryčios.
30 KUDIKYST|        kad ji gyvena kitame kieme už upelio, ir kada tik ateina,
31 KUDIKYST|        dirba, bet motyna ima mane už rankos ir vedasi toliau.~   
32 KUDIKYST|      apsitaisius - ir vedasi mane už rankos. Dabar pas krikštomočią
33 PAKELEIV|            Galbūt jis šimtą kartų už mane geresnis. Bet juk einava
34 NEMUNU  |       gyva prigimtis, neapsakomai už aną gražesnė.~    Šitai
35 NEMUNU  |                Šitai ant kalno iš už miškų pasirodo varpinyčios
36 NEMUNU  |       mainosi paskui vienas kitą, už kitas kitą puikesni ir įvairesni,
37 NEMUNU  |        tik dėl pinigų, tikėdamies už ją daugiau surinksią. Tą
38 NEMUNU  |        vedamas, nutveriu studentę už rankos ir, iškėtęs akis,
39 VAGIS   |       abiem rankom ir užsislėpiau už durų šulo. Laukiu... O širdis,
40 VAGIS   |     apčiupinėjau burloką: atradau už ančio revolverį primuštą,
41 VAGIS   |        galvos apynasrį - suprato, už ką užmuštas. Žmonės kuone
42 VAGIS   |       nežinau dar, ką pasakys man už tą Visagalis... ~Ciurichas,
43 TIKEJIMA|        saulės spindulių ežeras, o už jo, dar rūku aptraukti,
44 LAIMESZI|         prie kalno savo gyvasties už žmonių laimę aukautų, užmiršdami
45 JONIUKAS|           ir toks. Kiek gi tamsta už jį norėtum?~    Joniukas
46 JONIUKAS|        bažnyčia, ir namai; tuojau už upės ir jo tėvelio trobelė.
47 PIESTUPY|          Abiem rankom nusitvėriau už sesers ir visas drebėdamas
48 LAZDA   |      miškuose paskendęs niūksojo. Už tų miškų, pačiu Šventosios
49 LAZDA   |        jis gyveno toli nuo mūsų - už dviejų mylių. Paskum supratau,
50 LAZDA   |    pradeda skųsti ponui sodiečius už ganyklas, ir išsigandęs
51 LAZDA   |          ir išsigandęs užsiglaudė už daržinėlės galo.~    - Pašaukit
52 LAZDA   |           norėdavo nusitverti man už ausies arba suduoti per
53 LAZDA   |         dirbti. Ir eidavom dirbtų už dviejų mylių - pačian Burbiškin.
54 UBAGAS  |          dvi dukteri jau išleidęs už vyrų ir vienų bičių kiekvienai
55 UBAGAS  |           Gyveno jisai vienasėdy, už dviejų varstų nuo mūsų sodžiaus,
56 UBAGAS  |         lakstydavova per bičkuopį už rankų susitvėrusiu, medų
57 UBAGAS  |           mažas vaikas nutvėrė jį už rankos, neleidžia ir prašo: "
58 UBAGAS  |          iš kiemo. Girdėjau, kaip už vartelių pradėjo balsu melsties
59 UBAGAS  |   vartelių pradėjo balsu melsties už savo prietelius ir geradarius... ~
60 SVECIAI |          jųjų oru kvėpuoja. Šitai už upės jo gimtasai miestelis:
61 SVECIAI |           susopėjo, kad net ranka už krūtinės nusitvėrė.~    -
62 SVECIAI |       milžinas. Nutvėrė sargybinį už krūtinės ir taip int sieną
63 SVECIAI |          pirkaitėn, nutvėrė pačią už plaukų ir parmetė ją ant
64 SVECIAI |          tu dabar laiminga?.. Kam už manęs ėjai? Juk aš tavęs
65 SVECIAI |         nuo vietos, - meluoji! Aš už carą kraują liejau! E tu!..
66 ABEJOJIM|           jeigu kas atsitiktų..." Už ką jisai mane laiko? Juk
67 ABEJOJIM|       mane laiko? Juk aš mylėdama už jo ėjau...~    - Tai tik
68 ABEJOJIM|     Jonienė ir tveria savo draugę už rankos, - juk tavo vyras
69 ABEJOJIM|        sudejavau balsu, tverdamos už krūtinės. "Ar velnias tave
70 ABEJOJIM|        nebemačiau savo motynytės: už pusės metų tenai numirė...
71 ABEJOJIM|       ramiu balsu Petrienė. - Yra už mane daug nelaimingesnių,
72 BRISIAIA|     visados surasdavo, nors tasai už pusvarsčio, aukščiausioj
73 BRISIAIA|       save šeimininką su šaudykle už pečių pamatęs. Savo akim
74 BRISIAIA| kaltininkas.~    Šeimininkas eina už klojimo laukan ir atsigręždamas
75 VIENARUD|        gražūs kapai, kurie tuojau už mano langelio tęsės ir kurie
76 VIENARUD|     Tokiose kančiose numiręs, gal už visus mumus jisai Dievo
77 VIENARUD|      toksai užėjo noras paimti ją už rankos ir dėkavoti, patsai
78 VIENARUD|         dėkavoti, patsai nežinau, už ką, - jai malonų žodį pratarti.
79 VIENARUD|  nesgirdėjo... Vežimėlis pasisukė už kapų pakalnėn ir išnyko...~   
80 VIENARUD|        ašarų pakalnėj yra žmonių, už mane daug daug nelaimingesnių. ~
81 LIUDNAPA|     laimingos buvo dienos. Būtume už rankų susitvėrę Šventosios
82 LIUDNAPA|           eglės atakaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė
83 LIUDNAPA|           dėkingas Sutvertojui ir už tat, kad dar turėjau sveikas
84 LIUDNAPA|         tai ne čia, bet ten, toli už miško, iš kur aidas neateina.
85 LIUDNAPA|          ir savo ligą, ir tą, kas už to miško dėjos; norėjau
86 LIUDNAPA|          vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai
87 LIUDNAPA|           sugrįžo ir paėmė moterį už rankos. Pasodinęs grečium
88 LIUDNAPA|      Urbonienę. Nekentė tos bobos už liežuvį ir suvedžiojimus.
89 LIUDNAPA|       Sušaudęs juos jisai, katyt, už tat, kad jie žmonėms bažnyčioj
90 LIUDNAPA|        savo girtas akis ir tvėrės už krepšio, tartum ginklo ieškodamas.
91 LIUDNAPA|      uždegta žibėjo.~    - Dieve, už ką jį teip? už ką? - suriko
92 LIUDNAPA|             Dieve, už ką jį teip? už ką? - suriko Juozapota,
93 LIUDNAPA|         tiesios kaip stalas, buvo už viena kitą gražesnės...