Part

 1 PARSAPNI|              savo galę, sunaudotumėt ją įgijimui tarpe žmonių visuotinės
 2 BEDARBO |       užkabinęs Lauryno ranką, įsukė ją ratan... Suriko nesavu balsu
 3 ZVAIGZDE|               akis turi, kad galėjai ją pamatyti.~    Pats pažiūrėjo,
 4 PUGAKALN|              kaip paskutinį kartą su ja skyrėsi, žadėjo už metų
 5 PUGAKALN|            žadėjo už metų grįžti, su ja susidėti ir jau kartu važiuoti
 6 PUGAKALN|           int tave, - šnibžda, tarsi ją ramindamas, jaunikaitis. -
 7 KUDIKYST|            Ant galo atsisveikinam su ja ir einam iš gryčios. Orie
 8 KUDIKYST|              krosnės. Aš seku paskui ją akimis ir žiūriu, ką ji
 9 KUDIKYST|              iš gryčios. Seku paskui ją tekinas ir tai ką tik galiu
10 KUDIKYST|      krikštomočią. Nesuprantu, kodėl ją teip vadina, bet žinau,
11 PAKELEIV|           meilės išsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės, Antanas
12 NEMUNU  |          suprasti, - matyt, dainuoja ją tik dėl pinigų, tikėdamies
13 NEMUNU  |            dėl pinigų, tikėdamies už ją daugiau surinksią. Tą pabaigę,
14 NEMUNU  |          galvos kepuraitę ir nešinas ja rankoje eina aplinkui, rinkdamas
15 NEMUNU  |            priešais merginą, žiūri į ją išplėstomis savo akelėmis
16 NEMUNU  |              visi aplinkui pradeda į ją žiūrėti.~    Mažiukas sugrįžta
17 NEMUNU  |          vaisius. Pastebėjusi, kad į ją žiūriu, šypsosi taip, kaip
18 NEMUNU  |            vyrų širdis. Žiūrėdamas į ją toliau, matau, kad jos šypsojimai
19 NEMUNU  |                 Norėtųsi prakalbinti ją, paklausti apie tą visa,
20 NEMUNU  |              ir nedrįstu eiti paskui ją, pažiūrėti, kur ir kaip
21 NEMUNU  |               be pasigailėjimo galia ją prie tokio gyvenimo privertė?..
22 VAGIS   |                  Nutariau būtinai su ja ir su jos tėvais susipažinti.
23 VAGIS   |             Susipažinau paskui ir su ja: mačiau, kad ir ji nuo manęs
24 VAGIS   |              žmogų ir nuvažiavau pas ją piršlėmis. Visi greitai
25 VAGIS   |            jums aprašysiu?!. Ne. Jūs ją ir taip gerai žinote: tat
26 VAGIS   |          tėvas kadaise buvo. Ne apie ją aš noriu kalbėti: aš noriu
27 TIKEJIMA|        atmesdamas neapsakomai giliai ją užgaunu.~    Nustebęs imu
28 TIKEJIMA|            priskaitė... Užeina noras ją nuraminti, pasiteisinti
29 KLIUDZIA|              ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią,
30 KLIUDZIA|            bet tokia sudžiūvusi. Gal ją atėmė nuo jos motynos žmonės;
31 KLIUDZIA|         žmonės; gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukan ir nunešus
32 JONIUKAS|        norėdavo prieiti taip pat int ją prisiglausti; jautė, kaip
33 PIESTUPY|            glaudžiaus tik arčiau int ją, bailiai žvalgiaus užpakalin
34 PIESTUPY|              seserį, kalbėjau paskui ją poterius, prašydamas Dievo
35 PIESTUPY| nebereikalinga: pasimojavęs numečiau ją šalin kelio; paskui, nusimovęs
36 LAZDA   |    pajuodavusi, degėsiais pakvipusi: ją paskum sodžius ažu pačius
37 LAZDA   |             jo rankos lazdą, pavartė ją, pavartė, tartum ką savo
38 LAZDA   |          balsu tarė:~    - Sudegįsim ją, tėvel...~    - Ne, ne,
39 LAZDA   |             lazda lieka tarp jūsų; į ją žiūrėdami, atmįsite, kad
40 UBAGAS  |              paėmė duoną: peržegnojo ją ir indėjo krepšin.~    Mačiau,
41 SVECIAI |             pačią.~    Bet matydamas ją silpną, viduasly sukniupusią,
42 SVECIAI |               tarė jisai tyliai, int ją nežiūrėdamas, - galiu tau
43 SVECIAI |             duonos plutelę, perlaužė ją per pusę ir padavė abiem.~    -
44 SVECIAI |           pačią už plaukų ir parmetė ją ant žemės.~    - Kieno tasai
45 ABEJOJIM|          Petrienei, kada toj pradeda ją raminti, - išgyvenai su
46 ABEJOJIM|             mėgo! Kad sumanytų, visą ją apžiotų. Kaip tik tais metais
47 ABEJOJIM|       pabuvus Vitebske atvažiuotų su ja int mumus prisilankytų,
48 ABEJOJIM|           vyresnioja, pradėjau prieš ją lenkties, jos bijoti; pati
49 ABEJOJIM|               kad ir mano Petras vis ją giria, kad tokia esanti
50 ABEJOJIM|            susitaręs, visados paskum ją inteina? ir kodėl abu vis
51 ABEJOJIM|         parvirtau lovon: raičiaus po ją, raudojau, vaitojau. Visi
52 ABEJOJIM|        draugės pasakojimo, žiūri int ją kaip int kokį paveikslą,
53 VIENARUD|            gera", - maniau, sekdamas ją akim, ir toksai užėjo noras
54 VIENARUD|            toksai užėjo noras paimti ją už rankos ir dėkavoti, patsai
55 VIENARUD|            malonų žodį pratarti. Int ją žiūrėdamas, nežinau, kodėl
56 VIENARUD|              ir pinigus ataduoti, ir ją pačią. Atėjo galvon ir tie
57 LIUDNAPA|           jau skaityti, bet pamečiau ją ant žemės, išsitempiau visas
58 LIUDNAPA|       pasirimsčiuodama ir dejuodama. Ją pamatęs, greitai nusisukau.
59 LIUDNAPA|       dejuodama.~    Ant dirvonėlio, ją išvydę, visi nutilo. Tartum
60 LIUDNAPA|          vasarą...~    Pripratau int ją... Jau ramiau galėjau matyti
61 LIUDNAPA|           savęs ant suolo, ilgai int ją tylom žiūrėjo. Jo akyse
62 LIUDNAPA|               nereikią jos klausyti, ja tikėti, bet reikią rinkties
63 LIUDNAPA|        Juozapotą ir kelius kartus su ja po aslą apsisukti. Bet,
64 LIUDNAPA|             tą jo gyvenimą šildė: su ja buvo ramus ir laimingas,
65 LIUDNAPA|      nustebusi Juozapota.~    Vyrai, ją išvydę, norėjo pasislėpti,
66 LIUDNAPA|            buvo ir teip linksmai int ją visi trys pažiūrėjo, kad
67 LIUDNAPA|             teisybę, Petras apkabino ją drebančią ir stiprai int
68 LIUDNAPA|         miegančią moterį, peržegnojo ją persiskirdamas ir nesušlamėjęs
69 LIUDNAPA|         tylėjo. Int juos žiūrinti ir ją graudulys paėmė. Gerklę
70 LIUDNAPA|              Toksai neramumas dažnai ją krimto, kad nežinojo, kur
71 LIUDNAPA|              Nesuprantamas klaikumas ją paėmė. Viena... miške, ir
72 LIUDNAPA|           šakelė lūždama kaip stirną ją baidė. Tečiaus ėjo tolyn,
73 LIUDNAPA|        kapojo. Tasai balsas nuramino ją, padrąsino. Lyg tartum genio
74 LIUDNAPA|             genio tauškėjimas galėjo ją nuo visų miško klaikybių
75 LIUDNAPA|            kiekvieno medžio kas nors ją tyko ir pražudyti nori.
76 LIUDNAPA|        Nusišypsojo...~    - Padaždi, ja sičas... sičas, - murmėjo,
77 LIUDNAPA|           pasileido bėgti. Puolė int ją sverdinėdamas.~    - Neboisia...
78 LIUDNAPA|                Neboisia... ničevo... ja tebia pocalu...~    - ...
79 LIUDNAPA|              kareivis vis dar paskum ją vejas murmėdamas. Bijojo
80 LIUDNAPA|         visus stebis. Bet niekas int ją ir žiūrėt nežiūrėjo. Visi
81 LIUDNAPA|               bet pamačiusi, kad int ją žiūri, apsidžiaugė ir nedrąsiai
82 LIUDNAPA|           malonaus veido senelį, int ją žiūrintį, ir bailiu balsu
83 LIUDNAPA|              moteriškė kažin ką, int ją prisilenkusi, maloniai kalbėjo.
84 LIUDNAPA|              moteriškę, maloniai int ją žiūrinčią.~    - Ar nežinai
85 LIUDNAPA|            atkartojo, intbesdama int ją savo akis.~    Norėjo pasijudinti,
86 LIUDNAPA|           jinai tokia yra, kalėjiman ją intmetė, - neprieštaravo
87 LIUDNAPA|             kankinamas gyvulys, kada ją mušė ir plakė ir visokiais
88 LIUDNAPA|             išnyko...~    Paliuosavo ją valdžia kaipo beprotę, jai
89 LIUDNAPA|         neatjaus... Gimtajan sodžiun ją liepė nuvaryti...~    Ant
90 LIUDNAPA|             nebejautė... Geri žmonės ją nuo to laiko maitino.~   
91 LIUDNAPA|            Vaišingi kaimynai visados ją ataminė. Jeigu kas pokylį,
92 LIUDNAPA|           Visas sodžius priprato int ją žiūrėti kaip int savą. Pamatęs
93 LIUDNAPA|             Juozapotą mylėjo, rečiau ją ataminė. Dažniau kentė badą,