Part

 1 PARSAPNI|            PAR SAPNĮ~    Atguliau į lovą. Kūnas buvo pailsęs
 2 PARSAPNI|            kurie kaip tyčia lindo į galvą, klaidžiojo po urvelius
 3 PARSAPNI|        geistinos išeigos, rinkosi į kuopą ir, kaip rūkas, dangstė
 4 PARSAPNI|           žemės, įlindo pro langą į stovinčią ant Dubysos kranto
 5 PARSAPNI|   pasuolio kirvį išbėgo pro duris į lanką ir pradėjo kapoti
 6 PARSAPNI|           ir kitus įrankius atima į savo kišenį nuo jūsų paskutinį
 7 PIRMUTIN|         Roku skubinai prasitrinam į darbininkų tarpą ir tenai
 8 PIRMUTIN|           merginos, bailiai žiūri į susirinkusius, - paskui
 9 PIRMUTIN|          darbininkų ir tysia juos į dalį. Štai gatvės gale trys
10 PIRMUTIN|          ir sulipę viršum jo veža į kalėjimą.~    Pats policmeisteris
11 PIRMUTIN|           pusės viorsto, pavirsta į skruzdėlyną; matai tik galvas,
12 PIRMUTIN|       bėga iš bažnyčios už tilto, į miesto sodną, kur linksminas,
13 PIRMUTIN|        linksmi, su nauju tikėjimu į savo spėkas, stoja prie
14 BEDARBO |            Liūdnai žiūri Laurynas į paskendusį ūke sodną ir
15 BEDARBO |      Ateitis linksmai žiūrėjo jam į akis, ir jis, pilnas tikybos,
16 BEDARBO |         kiek Laurynas, žiūrėdamas į savo mažą sūnelį, kurį labai
17 BEDARBO |                    Žiūri Laurynas į plinkantį sodną ir klausos.
18 BEDARBO |        tai jis mane pavertė dabar į elgetą - be vietos, sveikatos
19 PUGAKALN|    linksmą veidą ir mėlynas akis, į jį taip maloniai žiūrinčias.
20 PUGAKALN|           amžių. ~Ciurichas, 1905.I.25~
21 KUDIKYST|                KŪDIKYSTĖS SAPNAI ~I. Senutė Baltruvienė ~   
22 KUDIKYST|   aplinkui.~    Maloniai žiūri ji į mus, mažučius; jos veidas
23 KUDIKYST|           Petrienė gulėdama žiūri į mus ir šypsos.~    - Tai
24 KUDIKYST|         išplėtę akis, žiūrime tai į vienas kitą, tai į lopšį,
25 KUDIKYST|    žiūrime tai į vienas kitą, tai į lopšį, tarsi klausdamies,
26 KUDIKYST|        suspaudę ir akylai žiūrime į mažą suvystytą sutvėrimėlį.~    -
27 KUDIKYST|          ir tik da akyliau žiūrim į mažą kūdikį...~    - O iš
28 KUDIKYST|       supties teip, kad net lingė į lubas daužos. Išsigandusi
29 KUDIKYST|      Išpasakojęs visa vėl pradedu į visas šalis dairyties, iš
30 KUDIKYST|        ypatingą atidžią atkreipia į save stovinčios už sodžiaus
31 KUDIKYST|         kada tik žiūriu pro langą į tas pušis ir egles, visados
32 KUDIKYST|          Lekiu tekinas ir dairaus į visas šalis, visa norėdamas
33 KUDIKYST|           ant kalnelio ir įeiname į namus. Gryčios durys atviros.
34 PAKELEIV|        smakrą, visą laiką žiūrėjo į jį ir klausės.~    - Ar
35 NEMUNU  |        kurios atšokdamos pavirsta į nesuskaitomą daugybę nedidelių
36 NEMUNU  |         juda kaip gyvos, plečiasi į abi šali, lekia paskui viena
37 NEMUNU  |       galvon mintis, ir ilgai dar į jį žiūriu, jau palikusį
38 NEMUNU  |       atkreipiu liūdnas savo akis į žaliuojančias pievas ir
39 NEMUNU  |   žaliuojančias pievas ir laukus, į išmėtytus Nemuno pakrančiais
40 NEMUNU  |           kurie - iš vidurio upės į juos žiūrint - tarp šitų
41 NEMUNU  |           vėl atkreipiu savo akis į platų galingą Nemuną, tarsi
42 NEMUNU  |        gražus, plaukia jis romiai į jūrą ir nieko daugiaus nenori
43 NEMUNU  |      nenori žinoti. Bet aš žiūriu į jį, žiūriu...~    Šitai
44 NEMUNU  |          atidžiai pradedu žiūrėti į aukštą, nuo saulės pajuodavusį
45 NEMUNU  |       kuris sustoja irties, žiūri į garlaivį ir kartu, rodosi,
46 NEMUNU  |         ir kartu, rodosi, stebias į mane. Nežinau kodėl, man
47 NEMUNU  |        Bet skurdžiai tie skatikai į kepuraitę plaukia...~    -
48 NEMUNU  |           priešais merginą, žiūri į ją išplėstomis savo akelėmis
49 NEMUNU  |         nes visi aplinkui pradeda į ją žiūrėti.~    Mažiukas
50 NEMUNU  |          lengvą sodiečių tikėjimą į "monopolio" geradėjystes,
51 NEMUNU  |    lengvai galima pastebėti, kaip į jo palaikę kepuraitę krinta
52 NEMUNU  |         vaisius. Pastebėjusi, kad į ją žiūriu, šypsosi taip,
53 NEMUNU  |           vyrų širdis. Žiūrėdamas į ją toliau, matau, kad jos
54 NEMUNU  |         kuris, pastebėjęs įbestas į save jos akis, rausta ir
55 NEMUNU  |        jos akis, rausta ir sukasi į šalį. Apsitaisiusi ji sodiečių
56 NEMUNU  | moteriškei. Kareivis atideda juos į šalį, o moteriškė atsisuka
57 NEMUNU  |        šalį, o moteriškė atsisuka į Nemuną ir visai netikėtai
58 NEMUNU  |             mąstau žiūrėdamas tai į vieną, tai į antrą. Moteriškės
59 NEMUNU  |       žiūrėdamas tai į vieną, tai į antrą. Moteriškės akys žiba
60 NEMUNU  |          ir, iškėtęs akis, žiūriu į tą nelaimingą "paleistuvę",
61 VAGIS   |   Ateidavau, didžiausius sienojus į ratus įkeldavau, kelmus
62 TIKEJIMA|  paėjėjusi kiek, sustoja ir žiūri į mane iš užpakalio: matyt,
63 LAIMESZI|          ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį, bet, negalėdami
64 LAIMESZI|     džiaugsmo žmonių akys žiūrėjo į jo viršūnę kaip į saulę:
65 LAIMESZI|         žiūrėjo į jo viršūnę kaip į saulę: daugelis jau rengėsi
66 LAIMESZI|        nors kiek, - tuojau pavirs į akmenį. Daug aukų pareikalaus
67 LAIMESZI|       vienam akies mirksny pavirs į akmenį: tik savo mirtimi
68 LAIMESZI|         paliestas žiburys subyrės į nesuskaitomą daugybę žiburėlių,
69 LAIMESZI|       jūsų namus ir gryčias, įeis į jūsų protą ir širdis, -
70 LAIMESZI|      stataus kalno žemyn ir virto į akmenis. O visokios šmėklos,
71 LAIMESZI|           krito žemyn, pavirsdami į akmenis.~    Bet kritusiųjų
72 LAIMESZI|          žiburį... Kalnas pavirto į baisiausią nelaimių ir prakeikimo
73 LAIMESZI|         kitą.~    Iš pavirtusiųjų į akmenis žmonių kūnų aplink
74 LAIMESZI|     blizgančios akys įbestos buvo į žiburį ir negalėjo nuo jo
75 LAIMESZI|      vienam akies mirksny pavirto į akmenis...~    Ir o stebuklas!
76 LAIMESZI|        paliestas žiburys subyrėjo į nesuskaitomą daugybę žiburėlių,
77 KLIUDZIA|          Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis,
78 KLIUDZIA|       lanką ir strielas sulaužiau į šupulius ir toli išmėčiau
79 LAZDA   |      šypsoties.~    Paskum pakėlė į mus savo akis ir netikėtai
80 LAZDA   |         tokiomis godžiomis akimis į mane žiūri. Taip man jų
81 LAZDA   |          godžiai ėda, kad žiūrint į juos ir man pačiam gera
82 LAZDA   |      šitoj lazda lieka tarp jūsų; į ją žiūrėdami, atmįsite,
83 SVECIAI |                          SVEČIAI ~I ~    Jau artinos vakaras,
84 ABEJOJIM|          Motutė išsigandusi puolė į mane, klausinėjo, ramino.
85 BRISIAIA|   pašalėmis tokio maisto ieškotų, į kurį seniau ir žiūrėt nežiūrėjo.
86 VIENARUD|          nuleidę galvas, bijodami į vienas kitą pažiūrėti, tartum
87 LIUDNAPA|        1906.XI.29 ~Liūdna pasaka ~I ~    Namas, kuriame tik
88 LIUDNAPA|        jautrią ir galvą karštą, e į patį gyvenimą gal linksmiau