Part

 1 PAKELEIV|            tyčiojasi Antanas.~    - E, su tavim geriau nekalbėti! -
 2 VAGIS   |            tad tik pasigirtų.~    - E, tat šitai kodėl tu per
 3 UBAGAS  |           žmogus Petras Sabaliūnas. E dabar sėdėjo priešais mane
 4 UBAGAS  |         mane, kaip ėjau iš kiemo... E gal ir jie kada nors taip
 5 UBAGAS  |            ragelės ir veža iš namų, e jo mažas vaikas paskum bėga.
 6 UBAGAS  |            išvertė senį po pušimis, e rageles šalin numetė. Ir
 7 UBAGAS  |            aš savyje nešioju.~    - E kuo tamsta man padėsi? Aš
 8 UBAGAS  |        dienos neilgos, suskaitytos, e daug man nereikia... pragyvęsiu...~    -
 9 SVECIAI |          int savo širdį priglausti. E saulė jau leidos ir, išlindusi
10 SVECIAI |       Greitai juos visus pamatys!.. E užupernai iš čia eidamas
11 SVECIAI |      vaikais turbūt sveika, gyva... E ką, jeigu?!. Ne, ne... negali
12 SVECIAI |            pirma... Kažin ko trūko. E daugiau visai nuo jos žinelės
13 SVECIAI |         keleivis, pamatęs šviesą. - E maž ir sesuo Uliutė atėjo
14 SVECIAI |          myliu.~    - Taip, myli... E man kas bus, kai Antanas
15 SVECIAI |           ir kaulai supuvo...~    - E tu paimsi mane, jeigu Antanas
16 SVECIAI |        nupirksiu rytoj po arkliuką, e dabar duosiu kiškio ragaišio...~    -
17 SVECIAI |           iškėtę akis klausė.~    - E mes lėlytę turim, - pasigyrė
18 SVECIAI |             tik mano turtų norėjai, e aš to nemačiau, aklai tave
19 SVECIAI |          kada ir tu mane mylėjai... E dabar: visa sugriauta, purvan
20 SVECIAI |           Aš už carą kraują liejau! E tu!.. Užmušiu!!.~    Ir
21 ABEJOJIM|              jau 35 metų moteriškė, e Jonienė dar tik 25-tus eina.
22 ABEJOJIM|            dar prašo kiek palaukti. E laukti? oi, kaip negera!~   
23 ABEJOJIM|            turi krūvą - tai bepiga. E mano: pagyveno su manim
24 ABEJOJIM|        manęs? Buvau stipri, sveika. E dabar: bent kiek - tuoj
25 ABEJOJIM|             Juk ir tave vyras myli, e taip nerašo...~    - Ai
26 ABEJOJIM|          linguoja galvą Petrienė, - e int man nežiūrėk... Jeigu
27 ABEJOJIM|             žemės puselę nusipirko. E kaip tą žemę mėgo! Kad sumanytų,
28 ABEJOJIM|           žemę atpirko. Žemės daug, e jisai vienas: laksto, juodauna
29 ABEJOJIM|             dėl manęs, dėl vaikų... E padėti jam nedaug kuo galėjau -
30 ABEJOJIM|           gerą pavyzdį primindavau. E tu dabar taip sakai!.. Nejaugi
31 ABEJOJIM|        netikęs. Tai mes to nematom. E ar ne sunku pamatyti, kas
32 ABEJOJIM|          maža aš tau berūpiu, maža. E juk dėl tų laiškų, sena
33 ABEJOJIM|           labai jau pasenusi, žila, e Ona pačiame šitam suaugime,
34 ABEJOJIM|             kūlę ar iš lauko pjovę, e mano dar valgyti nepataisyta. "
35 ABEJOJIM|            valgyti. Jie visi valgo, e man kąsnelis nelenda, akys
36 ABEJOJIM|         išeina kas vakaras giedotų, e aš vienai viena namie su
37 ABEJOJIM|          Motutė greitai pagrįždavo, e Ona su Petru daug vėliau,
38 ABEJOJIM|      visados jinai pirma inteidavo, e jisai vis kiek palaukęs -
39 ABEJOJIM|          atsigulė kitam lovos gale; e Petro su Ona nėra. Belaukdama
40 ABEJOJIM|            įsimušė", - subarė mane. E aš: apsnūdau vėl ir vėl
41 ABEJOJIM|          pusės metų tenai numirė... E Petras visus metus ant manęs
42 ABEJOJIM|          pareis, kaip man bus gera! E sakai, kad aš nelaiminga...~    -
43 ABEJOJIM|               galvijus tuoj pargįs, e mano dar paršai nepapenėti...~   
44 BRISIAIA|        naudingu. Nors nebeprigirdi, e sunkios blakstienos amžinai
45 BRISIAIA|            kruopų geldelėj palakti, e ne - tai išalkęs eina pašalėmis
46 BRISIAIA|             skursta senatvėj...~    E juk buvo jaunas ir jisai,
47 BRISIAIA|           nebėgtų, galvijus dabotų. E kiek dar, jau senas būdamas,
48 BRISIAIA|           galvos čerkasėlį ir turi, e vienam pasislėpti liepia;
49 BRISIAIA|        kurias jo šeimininkas šaudo, e jisai iš vandens neša. Ir
50 VIENARUD|            pievoj užu kapų...~    - E kaip jį užumušė? - paklausiau.~    -
51 VIENARUD|            dienų ir numirė...~    - E ko tos moterys čia taip
52 VIENARUD|        klebonas gal būtų ir leidęs, e be jo negali... Laikyti
53 VIENARUD|         nėra kaip: palicija liepia, e žmonės vėl gaišti nenori...
54 VIENARUD|         paskolino vienam klierikui, e tasai iš seminarijos pabėgęs
55 VIENARUD|            save, ir kitus kankinti. E balsas vis plaukė ir plaukė
56 LIUDNAPA|     paveikslas mano širdyje gyveno. E kai, mokiniu būdamas, traukiniu
57 LIUDNAPA|         sėdėjai, vainikėlį pindama? E gal lakstei po žydinčius
58 LIUDNAPA|            ašarų, nelaimės ir bado, e jeigu ir yra, tai ne čia,
59 LIUDNAPA|             nulėkė iš rankos žemėn, e jinai, nei karto nemirktelėjus,
60 LIUDNAPA|        dirvonėlio žmones. Sudejavo, e jos lūpos ėmė krutėti. Išgirdau,
61 LIUDNAPA|          užsimąstęs ir susirūpinęs, e jo akyse degė nesuprantama
62 LIUDNAPA|        ponams, jiems nebevergausią, e žemė, kurią dirbą, liksianti
63 LIUDNAPA|            miestelio nebuvo nuėjęs, e apie pasaulio ir žmonių
64 LIUDNAPA|         neapsakomai greitai lėkė... E čia vėl praėjo gandas, kad
65 LIUDNAPA|            jautrią ir galvą karštą, e į patį gyvenimą gal linksmiau
66 LIUDNAPA|           apsidairė po trobą.~    - E kodėl gi tamsta šiandien
67 LIUDNAPA|       pažiūrėjo int Petrienę.~    - E kodėl gi? - nusistebėjo
68 LIUDNAPA|  nepasakokit, - prigrasė visiems. - E jeigu kas, nepažįstamas,
69 LIUDNAPA|     berželių šakelių, dirbo vantas, e vyrai sukuliojos apie gurbus
70 LIUDNAPA|              Visiems rūpėjo rugiai, e čia smulkutis lietus, kaip
71 LIUDNAPA|          Bet tiek jau laiko praėjo, e jo vis nebuvo ir jokios
72 LIUDNAPA|      kąsnelį, pieno lašelį...~    - E iš kur tamsta? - paklausė
73 LIUDNAPA| bekalėdodama atsikrausčiau...~    - E kodėl gi pas tamstas baisu? -
74 LIUDNAPA|             kokio galo ir tverties. E ir mūsų žmonių daug int
75 LIUDNAPA|        Suguldys savo jaunas galvas, e vargų vargai, kaip buvo,
76 LIUDNAPA|          nenuveiks jie tų rusų, ne; e tie paskum da labiau spaus
77 LIUDNAPA|          spaus žmones inpykę.~    - E ką, jeigu nuveiks... Juk
78 LIUDNAPA|             sukilę, nieko nepadarė. E kiek tada rusai žmonių sušaudė,
79 LIUDNAPA|              sako, darau, ką noriu, e Dievo nebijau; kažin, sako,
80 LIUDNAPA|        Dievas yra - aš Jo nemačiau, e tu Jį ar matei?.." Taip
81 LIUDNAPA|        Bloga, katyt, dabar gyventi, e kas toliau bus, vienas Dievas
82 LIUDNAPA|           žiūrėjo jam akysna.~    - E kur Antanas? - paklausė
83 LIUDNAPA|             ir Banį, rusų suimtą... E visi trys kaip tik dabar
84 LIUDNAPA|           šaltoj žemelėj miegojo... E jinai vis dar tebegyveno.