Part

 1 PIESTUPY|        atsitikimas buvęs: važiavęs jisai vasaros naktį pro burlokų
 2 LAZDA   |            nusijuokdavo. Bet kartą jisai pats mums apie tą papasakojo.~   
 3 LAZDA   |         pas girininką. Ilgus metus jisai čionai nesijudindamas išbuvo;
 4 LAZDA   |      staliuko prie lango. Išgyveno jisai pas mumus dvejus metus ir -
 5 LAZDA   |           manęs ir liepė skaityti: jisai visą dieną stovėjo, ašai
 6 LAZDA   |         geležis. Bet išgirdus, kad jisai išvažiuoja iš mūsų, nėr
 7 LAZDA   |         žinot, vaikai, kokia lazda jisai mane tada mušė? - paklausė
 8 UBAGAS  |          ubagas. Teisybė, neturėjo jisai didelių lazdų geležiniais
 9 UBAGAS  |          pasirodė, kad ir poterius jisai kalba ne taip, kaip ubagai
10 UBAGAS  |          nemandagiai senelio, kada jisai pabaigė melsties.~    Pakėlė
11 UBAGAS  |         labai mylėjo bites. Gyveno jisai vienasėdy, už dviejų varstų
12 UBAGAS  |        bites; užtatai per bičkuopį jisai ne tik bitėmis, bet ir vaikais
13 UBAGAS  |           jo neliesdavo. Kalbėdavo jisai apie bites kaip apie kokį
14 UBAGAS  |           tamsta sergi? - paklausė jisai mane.~    - Sirginėju... -
15 SVECIAI |        visos karo baisenybės. Kiek jisai per tuos dvejus metus matė,
16 SVECIAI |            atgaivino jausmus. Gavo jisai tą laišką jau gale... ligonbuty.
17 SVECIAI |           kai jam padavė... Skaitė jisai tuos brangius žodžius ir
18 SVECIAI |       mylimųjų paveikslai, kuriuos jisai dabar visados savo širdy
19 SVECIAI |           Pamatęs ateinantį žmogų, jisai išsižiojo jau loti, bet
20 SVECIAI |           atėjo apsilankytų?..~    Jisai visas nurimo, pradžiugo.~    -
21 SVECIAI |      galvon linksma mintis.~    Ir jisai intėjo priemenėn tyliai,
22 SVECIAI |     suspaudė jo krūtinėj kvapą, Ir jisai, kaip inbestas, sustojo
23 SVECIAI |    susiglaudusiu vyras ir moteris. Jisai buvo nedidelio ūgio, šviesių
24 SVECIAI |        atsakė moteriškė.~    - Kur jisai bepareis: jo ir kaulai supuvo...~    -
25 SVECIAI |                Maciukas!? - sušuko jisai, pažinęs iš artie sargybinį. -
26 SVECIAI |       atleisk man, užmiršk visa!.. Jisai mane privertė... Dievuliau
27 SVECIAI |      silpną, viduasly sukniupusią, jisai staiga savo širdy pajuto
28 SVECIAI |          tavęs aš nepykstu, - tarė jisai tyliai, int ją nežiūrėdamas, -
29 SVECIAI |           tą šunį, kur pataikinęs. Jisai pasalomis man laimę atėmė,
30 SVECIAI |            rodydamas int Antaną. - Jisai ir carą keikė, jo vardą
31 SVECIAI |           nuo savęs sargybinius. - Jisai mano gyvenimą suardė...~    -
32 SVECIAI |            jos peties ranką, dabar jisai tau nieko nebepadarys...
33 ABEJOJIM|         blizga ašaros.~    - Ir ko jisai manim netiki? kam vis abejoja? -
34 ABEJOJIM|            kas atsitiktų..." Už ką jisai mane laiko? Juk aš mylėdama
35 ABEJOJIM|        mano tėvelius gyvenom. Daug jisai dėl manęs nukentėjo, daug
36 ABEJOJIM|        žemę atpirko. Žemės daug, e jisai vienas: laksto, juodauna
37 ABEJOJIM|            tikra buvau... Ir geras jisai, labai geras. Bet lengvo
38 ABEJOJIM|           savo Petro ir nekaltinu: jisai labai geras. Tik silpno
39 ABEJOJIM|          silpno būdo žmogus. Kolei jisai Amerikoj kartu su tavo Jonu
40 ABEJOJIM|          Bet tu, Uliut, sakai, kad jisai čia būdamas tau buvo netikras?~    -
41 ABEJOJIM|    nepasilieka. Ir džiaugiaus, kad jisai tokią pagelbininkę sau gavo...
42 ABEJOJIM|             Pajutau, kad nebe toks jisai su manim malonus, nebe taip
43 ABEJOJIM|            kur neišėjo. Nors manęs jisai seniai jau nebežiūrėjo,
44 ABEJOJIM|            mintimis visur, kur tik jisai eidavo, ir klausiau savęs,
45 ABEJOJIM|           jinai pirma inteidavo, e jisai vis kiek palaukęs - paskum:
46 ABEJOJIM|       juodu taip ilgai esti? kodėl jisai, kaip ir susitaręs, visados
47 BRISIAIA|           žilas, apžabalęs. Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per
48 BRISIAIA|            žmogaus nemato, - girdi jisai pažįstamą balsą.~    Susigėdęs
49 BRISIAIA|       viduasly gulėdamas, sapnuoja jisai vagį ar vilką, kuriuos jaunas
50 BRISIAIA| priešininkai vėl dabar tyko: kelia jisai tada savo seną galvą nuo
51 BRISIAIA|            dėties iš gėdos, kelias jisai iš viduaslio ir paspaudęs
52 BRISIAIA|        dūlina pro duris.~    Dabar jisai bijo trobon ir beeiti. Verčiau
53 BRISIAIA|               E juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas.
54 BRISIAIA|           spalių ir sapnuoja. Mato jisai per miegą antis, kurias
55 BRISIAIA|            jo šeimininkas šaudo, e jisai iš vandens neša. Ir taip
56 BRISIAIA|           atsimindamas. Bet kaipgi jisai stebisi, iš tiesų priešais
57 BRISIAIA|             Sa, Brisiau, sa!..~    Jisai nenorom atsikelia nuo spalių
58 BRISIAIA|            seno juokties? Kam? Juk jisai nekaltas... Brisius nori
59 BRISIAIA|          ir baisus trenksmas, - ir jisai griūva, sopulio pervertas.
60 BRISIAIA|         tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai, mirdamas, tik kojas norėjo
61 VIENARUD|            jam pasakojo:~    - Kad jisai būtų turtingas, jūs jį kapuos
62 VIENARUD|          ir tiek.~    - Žinoma, ką jisai čia niekus pliauškia! -
63 VIENARUD|        numiręs, gal už visus mumus jisai Dievo akyse geresnis...
64 VIENARUD|         nesirūpina... Žmonių akyse jisai paniekintas, bet prieš Dievą
65 VIENARUD|            tikrai myli artimą, kas jisai nei nebūtų...~    Dirstelėjęs
66 LIUDNAPA|           žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs matydavo...~   
67 LIUDNAPA|            jau ramesniu balsu tarė jisai, - tik žinai, kokią naujieną
68 LIUDNAPA|         savo moteriai pasakoti, ką jisai miestely girdėjo ir matė.
69 LIUDNAPA|          Jam pradėjo regėties, kad jisai nebe neturtėlis pono vergas,
70 LIUDNAPA|            prieš tą paveikslą pats jisai toks buvo silpnas, neturtėlis
71 LIUDNAPA|        bijojo jos ašarų, išgąsčio. Jisai nutarė būtinai eiti su kai
72 LIUDNAPA|        balsu tarė Damulienė. - Gal jisai mūsiškius ir prikalbėjo...~    -
73 LIUDNAPA|       baisaus tame ir nėra, - tęsė jisai, nuo suolo atsikeldamas, -
74 LIUDNAPA|           kad jeigu ne senatvė, ir jisai neišturėtų - eitų int sūnus
75 LIUDNAPA|          Damulio žodžius.~    "Juk jisai, - mąstė jinai, - žmogus
76 LIUDNAPA|       Petrui siūti.~    "Kur dabar jisai, vargintojėlis, po margą
77 LIUDNAPA|        dabar naują valdoną... Kaip jisai vadinas, ar generalgubernatorius,
78 LIUDNAPA|         sušaudyti... Sušaudęs juos jisai, katyt, už tat, kad jie
79 LIUDNAPA|    Nebeklausė Kazio skundimos, kad jisai negalįs nei vienos dienos