Part

 1 PARSAPNI|      siunčiu ir dabar. Keliauk pas vieną dievobaimingą žmogelį, ūkininką
 2 PARSAPNI|       jungą! Jūs jį velkate jau ne vieną tūkstantį metų ir ligi šiolei
 3 BEDARBO |       girdėtas: jis kelia jo minty vieną paskui kitą skaudžius gyvenimo
 4 BEDARBO |           fabrikoj, o pati namie - viena be užsiėmimo. Ant galo ir
 5 BEDARBO |           sriauni upė: paplūdus ji viena įgalėtų numesti vergiją.
 6 BEDARBO |           staiga atsistoja, padeda vieną koją ant akmens ir pasistiepęs
 7 BEDARBO |        virvę. Galvoja jis tik apie viena... Kilpa prirengta... Laurynas
 8 ANTUETLI|      bangos iš palengvo ritosi ant viena kitos ir kilo ankštyn; jos,
 9 ANTUETLI|        draikyties, - skirstėsi nuo viena kitos, kilo aukštyn ir nyko.
10 ANTUETLI|         aukštyn ir nyko. Šitai pro vieną jų plyšį, pačioje gilumoje,
11 ZVAIGZDE|      vasaros savo tėviškėn, išėjau vieną šventadienį su broliu laukan
12 PUGAKALN|        šiurpą ir šaltį. Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali
13 PUGAKALN|        mintis. Atsikėlęs nusitvėrė vieną šaką, paskui kitą... trečią...
14 PUGAKALN|   trepinėti kojomis ir daužyti int viena kitą rankas, norėdamas nors
15 KUDIKYST|         Teip gera prie motinos! Ji viena ranka verpia, kita glosto
16 KUDIKYST|           tai man, nė tai pati sau viena kalba toliau:~    - Tu gimei
17 KUDIKYST|       paukštytėmis" ir barankomis; vieną didelę baranką turiu pakėlęs
18 KUDIKYST|           pušys senos, drūtos, bet viena aukšta aukšta su palinkusia
19 KUDIKYST| apsisupusios skaromis savo galvas: viena aukšta, laiba, kita trumpa,
20 NEMUNU  |           į abi šali, lekia paskui viena kitą, skubindamos prie tolimųjų
21 NEMUNU  |        abiejų galų sielių stovi po vieną ar du vyru. Nusitvėrę abiem
22 NEMUNU  |            mąstau žiūrėdamas tai į vieną, tai į antrą. Moteriškės
23 NEMUNU  |          tokios mintys ne pas mane vieną, bet ir pas kitus. Laukiu,
24 VAGIS   |           aš noriu jums papasakoti vieną atsitikimą, kuris galėjo
25 VAGIS   |      rengiaus taip padaryti... Bet viena tik mintis, kad galiu kalėjiman
26 LAIMESZI|           blizgėjo...~    Ir šitai vieną naktį atėjo prie tų žmonių
27 LAIMESZI|           jie žūsta.~    Bet šitai vieną gražią pavasario dieną nesuskaitoma
28 JONIUKAS|       nedidelėj trobelėj, ir žemės vieną mažą darželį teturi (ir
29 JONIUKAS|     sustodavo gomury.~    Ant galo vieną dieną prieš Velykas pamatė
30 JONIUKAS|          varos namo.~    Varos jis vieną vakarą žąsis ir mato: dviejų
31 PIESTUPY|          tiesų buvo ko bijoti.~    Vieną kartą naktigoniai persigandę
32 LAZDA   |            mūsų sodžiaus juokdarys vieną kaitrią vasaros dieną vežė
33 LAZDA   |        sienas švilpavo vėjas... Ir vieną gražią dieną girininkas
34 LAZDA   |          aš nebekrutu, pakėlė mane viena ranka nuo žemės ir paspyręs
35 UBAGAS  |        užusienių Lietuvon, gulėjau vieną gražią pavasario dieną pas
36 SVECIAI |    rusiškai.~    Antanas pakėlė jį viena ranka nuo žemės ir paspyręs
37 SVECIAI |           Prisikalbinęs pasisodino vieną ant vieno, kitą ant kito
38 SVECIAI |         ten, toli, numiręs, tu sau viena būtum gyvenus, nes tasai
39 SVECIAI |         Kas daryti? kas daryti!?.. Viena tik žinau: užmušiu tą šunį,
40 ABEJOJIM|      gonkelio susėdusios. Kalbasi, viena antrai savo vargus, abejojimus
41 ABEJOJIM|           tasai numirė... Ir džiūk viena, kaip ašaka, be malonaus
42 ABEJOJIM|        Vitebskan su tėveliais ėjo. Vieną tą seserį teturėjau: ne
43 ABEJOJIM|           būdavau. Dažniausiai vis viena, nei jinai juokų mėgsta,
44 ABEJOJIM|       vakaras giedotų, e aš vienai viena namie su vaikais pasilieku:
45 ABEJOJIM|             Bet meldžiaus naktimis viena... Prašiau, kad Dievas atatolintų
46 ABEJOJIM|           giedotų. Pasilikau namie viena su vaikais. Laukiu pareinančių
47 VIENARUD|                                    VIENĄ RUDENIO DIENĄ... ~    Vieną
48 VIENARUD|        VIENĄ RUDENIO DIENĄ... ~    Vieną rudenio dieną sėdėjau savo
49 VIENARUD|            kur vargų nėra, kur tik viena laimė žydi. Bet seni kapų
50 VIENARUD|         naujieną pasakė! atsiliepė viena iš krūvos, kai uredninkas
51 VIENARUD|            priedermę pabaigti. Tik viena moteriškė ėjo sunkiai, grabo
52 LIUDNAPA|           negalėdavau patirti. Tik viena vis girdėdavau:"Kiek ponų...
53 LIUDNAPA|           intnešė...~    Pavasarį, vieną šventadienį parėjo Petras
54 LIUDNAPA|          matęs ir tą poperį ne pas vieną. Žmonės esą sujudę, ir nors
55 LIUDNAPA|       neapsakomai skurdu ir šalta. Viena Juozapota tą jo gyvenimą
56 LIUDNAPA|           Ausdama pamatė Juozapota vieną dieną pro langą, kaip Petras
57 LIUDNAPA|           pusryčiautų... Pirmąkart viena!.. Ant blakstienų ašaros
58 LIUDNAPA|          dar teip nesenai pati sau viena teip mėgo kartoti, nuo kurių
59 LIUDNAPA|       mėsos kąsnelį, norėdama nors vieną nuraminimo žodį nuo jos
60 LIUDNAPA|          vyrą išgelbėti, nežinojo. Viena tik jautė, kad turi eiti,
61 LIUDNAPA|  Nesuprantamas klaikumas ją paėmė. Viena... miške, ir nei vieno gyvo
62 LIUDNAPA|      vilties, nei laimės nebeliko. Viena slankiojos po namus kaip
63 LIUDNAPA|      Žinios kaip gandas ėjo paskum viena kitą ir be galo buvo liūdnos:
64 LIUDNAPA|       išeiti bijojo, bet ir troboj viena būti. Kas vakarą ėjo dabar
65 LIUDNAPA|        vienu ryšeliu surišė...~    Vieną vakarą, kada teip visos
66 LIUDNAPA|       tiesios kaip stalas, buvo už viena kitą gražesnės... Bet nesistebėjo
67 LIUDNAPA|            akim žiūrėjo...~    Tik vieną kartą tose akyse tartum
68 LIUDNAPA|     aiškesnį protą turėjo, ir pati viena pakiemiais vaikščiojo. Vaišingi
69 LIUDNAPA|        džiaugės ir pasenę mirė. Ne viena Juozapotos draugė vienametė
70 LIUDNAPA|      tebegyveno. Liko terp jaunųjų viena kaip terp žalio miško sausas