Part

 1 PIRMUTIN|         iš viso miesto, neatboja nieko: jie drąsiai eina priešakyj
 2 BEDARBO |      susirietęs: niekur neišėjo, nieko nevalgė. Trečią dieną atsikėlė
 3 BEDARBO |    miestą, išalkęs ir nusiminęs: nieko negavo. Visur jam sakė,
 4 BEDARBO |   nekaltieji, kol žus ir eis ant nieko po visur išsklaidyta darbininkų
 5 BEDARBO |    pagyvenau pakaktinai, nors ir nieko kita nedirbau, kaip tik
 6 ANTUETLI|   gražumu buvo toks karštas, kad nieko nelaukdamas pasukau int
 7 ZVAIGZDE|             atsakiau jam: - argi nieko nematai pakrašty ano debesėlio,
 8 ZVAIGZDE|          ir taip - nemato.~    - Nieko nematau - tarė piktai ir
 9 PUGAKALN|         sniegan jaunas keleivis. Nieko aplinkui nebemato. Akyse
10 PUGAKALN|         balso, varpų skambėjimo. Nieko. Tik girdėti, kaip siunta
11 PUGAKALN|   pradėjo vėl bristi per sniegą. Nieko nebežiūrėjo. Vieno tik daikto
12 PUGAKALN|         nebeisiu, vis tiek iš to nieko nebus, dar labiau kur paklysiu...~    -
13 KUDIKYST|        sukinėjasi senutė. Troboj nieko daugiau nėra. Mums suėjus,
14 KUDIKYST|    senutė prisiartina prie durų, nieko nesakydama brukš brukš ištraukia
15 KUDIKYST|      išsireiškusius savo veidus. Nieko negavę, sušalę ir alkani,
16 KUDIKYST|      mano galvą. Gryčioj daugiau nieko nėra.~    - Mama, ar ir
17 KUDIKYST|          Troba šviesi, iššluota. Nieko daugiaus nėra, tik šaly
18 KUDIKYST|         iš viso ko stebėdamos ir nieko nesuprasdamas. Man nė galvoj,
19 KUDIKYST|         Juk tat tavo sesytė.~    Nieko nesuprantu: kokia ji man
20 KUDIKYST|         sako man motina.~    Vėl nieko nesuprantu, nes dėdė suaugęs
21 NEMUNU  |     plaukia jis romiai į jūrą ir nieko daugiaus nenori žinoti.
22 VAGIS   |     tokio visam sodžiuje nebuvo. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės.
23 VAGIS   |   prižadėjo nemažai, ir nutarėm, nieko nelaukdami, vestuves pakelti...~   
24 VAGIS   |      tiek ir tematysi. O rankose nieko, o nieko neturėjau. Namuose
25 VAGIS   |     tematysi. O rankose nieko, o nieko neturėjau. Namuose vėl nė
26 VAGIS   |        duris užrakinau ir, tarsi nieko neatsitiko, nuėjau seklyčion
27 VAGIS   |         žilo plauko susilaukiau, nieko, rodos, nenuskriaudžiau,
28 VAGIS   |   liuosas būčiau palikęs, gal ir nieko bloga nebūtų man padarę,
29 JIIRJIS |        laimingi.~    - Nors mudu nieko neturiva, nors jokių turtų
30 JONIUKAS| valgysiąs, o uždirbti negalėsiąs nieko. Moters lingavo savo galvas,
31 JONIUKAS|    miestelin, kuone tekinas. Jis nieko kita nenori, tik trobelėn
32 LAZDA   |          visa papasakojau tėvui. Nieko neatsakė, tik galvą palingavo.~   
33 LAZDA   |         atameni lazdą?~    Tėvas nieko ant to neatsakydavo, nusijuokdavo
34 LAZDA   |         knygų ir karvę - daugiau nieko.~    Ir vėl ištisas dienas
35 LAZDA   |         saujų senų pelų; daugiau nieko kita nebuvo. O reikė trys
36 UBAGAS  |       dėties.~    Kadangi troboj nieko nebuvo - visi buvo išvažiavę
37 UBAGAS  |         kaip jam visa atadaviau. Nieko taip ir negailiu, kaip jo
38 UBAGAS  |       mano veidas visas užkaito. Nieko prie sau neturėjau; niekuo
39 UBAGAS  |        kuo tamsta man padėsi? Aš nieko daugiau nuo tamstos negaliu
40 SVECIAI |       tik gražus sapnas, daugiau nieko, kad to visa ir būti nebuvo.
41 SVECIAI |       dabar taip išsigandau? Juk nieko bloga neatsitiko... Marytė
42 SVECIAI |          malonių, kada, regėjos, nieko mudviem netrūko, kada ir
43 SVECIAI |    purvan suminta... Nesuprantu, nieko nebesuprantu... Nejaugi
44 SVECIAI |    peties ranką, dabar jisai tau nieko nebepadarys... visa bus
45 ABEJOJIM|       apsirgo. Pastaisiusi kiek, nieko nebežiūrėdama, pasiėmė Oną
46 ABEJOJIM|        kelius kartus: prabundu - nieko nėra; kaip tik apsnūsiu, -
47 ABEJOJIM| išraudojau. Ant rytojaus motutė, nieko nebežiūrėdama, nieko neklausydama,
48 ABEJOJIM|     motutė, nieko nebežiūrėdama, nieko neklausydama, išvažiavo
49 VIENARUD|  Išlindus iš ažu kapų, ėjo jinai nieko priešais save nematydama
50 LIUDNAPA|           visas krūptelėjęs.~    Nieko neatsakė: ar negirdėjo,
51 LIUDNAPA|    žiūrėdavo. Kad ir klausdavau, nieko nuo jos negalėdavau patirti.
52 LIUDNAPA|     viltis, ir abejojimai.~    - Nieko neatsitiko, - prakalbėjo
53 LIUDNAPA|       krūptelėjo.~    - Nebijok, nieko bloga, - jau ramesniu balsu
54 LIUDNAPA|    vienas šypsojo ir juokės, kad nieko iš to nebūsią, ir, nesijudindami
55 LIUDNAPA|     kuriam didžiausia kariuomenė nieko nepadaranti, kurio kareivių
56 LIUDNAPA|   pagalius.~    - Cit, Juozaput, nieko bloga, - atsiliepė Petras,
57 LIUDNAPA|         Nebijok, ramino vyras, - nieko bloga nebus: rusus visur
58 LIUDNAPA|       galgi nežinai?!.~    - Ne, nieko nežinau!..~    Juozapota
59 LIUDNAPA|        ką bloga?!."~    - Ne, aš nieko nežinau, - atkartojo jinai, -
60 LIUDNAPA|      esti...~    - Pagaliaus gal nieko teip jau baisaus tame ir
61 LIUDNAPA|        krūtinėje plaka.~    "Gal nieko teip jau baisaus tame ir
62 LIUDNAPA|          atsiliepė senelė, - tik nieko iš to nebus. Juk ir pirm
63 LIUDNAPA|       metų teip pat buvo sukilę, nieko nepadarė. E kiek tada rusai
64 LIUDNAPA|    pasakoja žmogus senas, kursai nieko savo gyvenime nebelaukia
65 LIUDNAPA|       matę. Išgirdus tai, niekam nieko nesakydama, paėmė du sūreliu,
66 LIUDNAPA| troškinamas...~    Bet Juozapota nieko to nebematė. Jinai bėgo
67 LIUDNAPA|         kaip šašėlis, be tikslo. Nieko nebebuvo, kuo dar būtų galėjusi
68 KADNUMIR|          Aš dainuoti nemokėjau. ~Nieko kita aš nenoriu, ~Tik lelijos