Part

 1 PARSAPNI|         verkė apyseni moteriškė. Čia pat prie lovos sėdėjo dar
 2 PIRMUTIN|          reikia eit pažiūrėti. O čia trys bobos patvoryj zvimbia: "
 3 PIRMUTIN|          zvimbia: "Dievuliau, ką čia dabar tie šetonai užsimanė, -
 4 PIRMUTIN|    palikę. Pavirš jų minios, tai čia, tai ten, matos nešamos
 5 PIRMUTIN|   prieina prie kapsulių pabriko. Čia dirba 400 žmonių - daugiausia
 6 PIRMUTIN|      akmeninė siena aplinkui. Ir čia, ir ten uždaryta.~    -
 7 PIRMUTIN|          greičiau darbą ir eikit čia! - šaukia iš minios jaunas
 8 PIRMUTIN|       juos namon.~    - O tau ko čia reikia, ar ir tu maištininkas? -
 9 BEDARBO |     Laurynas Dūda. Atvažiavo jis čia iš Rygos. Ten dirbo vagonų
10 BEDARBO |        Ant galo atvyko... Bet ir čia visur girdėjo tą patį atsakymą:
11 BEDARBO |        po medžiu, vėl ketina jis čia pernaktavoti ir nors kiek
12 BEDARBO |      pragyvenimui bepakakdavo. O čia tuojau Laurynas vedė, vaiko
13 BEDARBO |   fabriką bus sunku palikti, kad čia reiks ne tik dirbti, bet
14 ANTUETLI|          atsisėsti pasilsėtų. Ir čia buvo tyla dar didesnė. Prigimtis
15 ANTUETLI|          matyti, - rodės, kad jo čia nei nebuvo. Bet kas čia?
16 ANTUETLI|          čia nei nebuvo. Bet kas čia? Štai aukštai ore linksmai
17 ANTUETLI|          neapsakomai buvo gražu! Čia pat po mano kojų gulėjo
18 ANTUETLI|     stebuklas, išplaukė varpinė, čia pat, po kojų, netikėtai
19 PUGAKALN|         Gal kaip nors prastumsiu čia naktį, sulauksiu ryto, -
20 KUDIKYST|        prie durų, nežinodami, ar čia pasilikti, ar eiti toliau.
21 KUDIKYST|     užgijusios žaizdos.~    - Iš čia net kaulelis nedidelis iškrito,
22 KUDIKYST|         kartu su manim gyvena, o čia - svetima, ir su kažin kokiuo
23 KUDIKYST|     dovanomis.~    - Mama, o kas čia yra? - klausiu atsiminęs
24 PAKELEIV|    platūs žaliuojantieji laukai. Čia pat nelabai toli matosi
25 NEMUNU  |         man mano tėviškę. Juk ir čia tie patys žmonės su jų rūpesniais,
26 NEMUNU  |         gražiau skambėtų, bet ir čia visi nutilę, gėrėdamies
27 NEMUNU  |   kareiviui, kitu du - sėdinčiai čia pat moteriškei. Kareivis
28 NEMUNU  |        nakvos, pas ką ir kaip ji čia Kaune gyvena, ką dirba ir
29 VAGIS   |       kad jau vedasi... Pamačiau čia pat ant skiedyno didelę
30 TIKEJIMA|   kvėpuoti nusilpusiai krūtinei. Čia pat statomi nauji namai.
31 LAIMESZI|        paklausė jų:~    - Ko jūs čia susirinkote ir laukiate?~   
32 KLIUDZIA|          jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušalusi tupi...~   
33 KLIUDZIA|     susitikęs neišsigąstų.~    O čia buvo tik maža sudžiūvusi
34 KLIUDZIA|          aukštelninkė, nebegyva. Čia pat prie jos buvo numesti
35 JONIUKAS|  juokties visai nebebuvo noro. O čia dar motutė prašė to "dėdės",
36 JONIUKAS|    suduodavo; bet užtatai valgyt čia daugiau gaudavo kaip namie.
37 JONIUKAS|        kaip lelija! ~    - Ką tu čia dainuoji? - klausia jo kartą
38 JONIUKAS|        kaip lelija... ~    - Na, čia gi ar ne Šeškaus piemenį
39 JONIUKAS|    šaukti:~    - Na, šitas ko gi čia atėjo, dar to nebuvo! bene
40 PIESTUPY|         ir drąsus.~    - O tu ko čia mano ratuose sėdi? - paklausęs
41 PIESTUPY|           kad jis jau arti arti, čia pat prie manęs... Iš baimės
42 PIESTUPY|      akis ir pašokau nuo vietos. Čia pat stovėjo nebejauna moteriškė,
43 PIESTUPY|        ateina.~    - Eikita, kas čia dabar duos numirėlius!..~    -
44 LAZDA   |           Girininkas pasakė, kad čia pat yra mano tėvas.~   
45 LAZDA   |         ir apsidairiau aplinkui: čia pat netoli gulėjo sugrėbstyti
46 UBAGAS  |        paklausė:~    - Ar galima čia inteiti?~    -Galima, galima, -
47 SVECIAI |        pamatys!.. E užupernai iš čia eidamas nebesitikėjo šios
48 SVECIAI |    krūtinės nusitvėrė.~    - Kas čia man? - paklausė išsigandęs,
49 SVECIAI |    tėvelis ir myliu jumus. Eikit čia - nupirksiu jums saldumynų
50 ABEJOJIM|          tais metais daugelis iš čia, savo žemes pardavę, Vitebsko
51 ABEJOJIM|          Uliut, sakai, kad jisai čia būdamas tau buvo netikras?~    -
52 ABEJOJIM|      visa. Išsigando ir motutė. "Čia, - sako, - kas nors yra:
53 ABEJOJIM|            Ar velnias tave dabar čia atanešė?!" - suriko Petras,
54 VIENARUD|                 Žinoma, ką jisai čia niekus pliauškia! - patvirtino
55 VIENARUD|          kitos.~    - Neleiskime čia jo laidoti! - pasgirdo balsai.~    -
56 VIENARUD|       veža...~    - Tegul sau iš čia veža... eikim!..~    Ir
57 VIENARUD|  rankomis mojuodama...~    - Kas čia atsitiko? - paklausiau jaunos
58 VIENARUD|                 E ko tos moterys čia taip rėkavo?~    - Egi davatkos
59 VIENARUD|        kad patsai ponas neleistų čia jo laidoti?~    - Taip...~   
60 LIUDNAPA|      žingsnių vėsi upė plaukė... Čia, sveikatos ieškodamas, pažadėjau
61 LIUDNAPA|           e jeigu ir yra, tai ne čia, bet ten, toli už miško,
62 LIUDNAPA|       dėjos; norėjau tikėti, kad čia niekur mažiausio nelaimės
63 LIUDNAPA|    neapsakomai greitai lėkė... E čia vėl praėjo gandas, kad kažin
64 LIUDNAPA|      badė jais orą.~    - Ką jūs čia dirbat? - sušuko nustebusi
65 LIUDNAPA|         Visiems rūpėjo rugiai, e čia smulkutis lietus, kaip tyčia,
66 LIUDNAPA| nežinodama, kur dėties.~    - Ko čia dairais? ar ką pametei? -
67 LIUDNAPA|       paklausti.~    - Eik, eik! čia negalima stovėti... užginta! -