Part

 1 LIUDNAPA|      Petras Banys, su savo moterim Juozapota. Jauni ir gražūs, abu mylėjo
 2 LIUDNAPA|         ausin pašnibždėdavo, graži Juozapota kaip ugnis visa užkaisdavo
 3 LIUDNAPA|    Pavalgęs ėmė kepurės ieškoties. Juozapota nustebusi sekė savo vyrą
 4 LIUDNAPA|      atsidusdamas Petras, - bet... Juozapota krūptelėjo.~    - Nebijok,
 5 LIUDNAPA|   nesuprantama ypatinga ugnis.~    Juozapota, visa nustebusi ir ausis
 6 LIUDNAPA|           būsma laimingi!..~    Ir Juozapota, iš džiaugsmo visa užkaitusi,
 7 LIUDNAPA|          norėjo pagriebti sėdinčią Juozapotą ir kelius kartus su ja po
 8 LIUDNAPA|           atsigręžęs nuo durų.~    Juozapota atsistojo, tartum ko išsigandusi.
 9 LIUDNAPA| neapsakomai skurdu ir šalta. Viena Juozapota tą jo gyvenimą šildė: su
10 LIUDNAPA|        keršto ugnimi. Bet kaip tik Juozapota dviem jautriom žvaigždėm
11 LIUDNAPA|        geležgalius. Ausdama pamatė Juozapota vieną dieną pro langą, kaip
12 LIUDNAPA|         dirbat? - sušuko nustebusi Juozapota.~    Vyrai, ją išvydę, norėjo
13 LIUDNAPA|           Tą patį vakarą, kai juos Juozapota rado šaly gurbų narsiai
14 LIUDNAPA|            vakarienės valgyti. Kai Juozapota bailiu balsu ėmė klausinėti,
15 LIUDNAPA|      tikėjo tvirtai, be abejojimų. Juozapota klausė užkaitusi ir laiminga,
16 LIUDNAPA|    Atsigulė tik prieš pat auštant. Juozapota užmigo laiminga, kaip kūdikis...
17 LIUDNAPA|          galų išėjo... ~* * * ~    Juozapota sapnavo...~    Mato jinai
18 LIUDNAPA|        Visur teip romu ir šilta... Juozapota spaudžia int savo laimingą
19 LIUDNAPA|        Petro balsas, jo dejavimas. Juozapota išsigandusi skubinas int
20 LIUDNAPA|           Jėzus Kristus! - išgirdo Juozapota pažįstamą balsą.~    - Ant
21 LIUDNAPA|     pusryčiu? - paklausė, matydama Juozapotą dar raguolius kepančią, -
22 LIUDNAPA|            kodėl gi? - nusistebėjo Juozapota.~    - Tai galgi nežinai?!.~    -
23 LIUDNAPA|           Ne, nieko nežinau!..~    Juozapota pametė kepti raguolius ir
24 LIUDNAPA|          Meluoji! - norėjo surikti Juozapota.~    Tečiaus ataminė savo
25 LIUDNAPA|          Kaip tik Urbonienė išėjo, Juozapota užsimetė ant galvos skarą
26 LIUDNAPA|             Dukterys kniukčiojo... Juozapota pagarbino Dievą ir bailiai
27 LIUDNAPA|            užuodarbin išėjo...~    Juozapota parėjo iš Damulio namo jeigu
28 LIUDNAPA|       žodžiai, kaip motynos ranka, Juozapotą paglostė, jos širdį sušildė...~   
29 LIUDNAPA|       dieną purškte purkštė...~    Juozapota atsinešė iš svirnelio baltos
30 LIUDNAPA|       nuraminti..."~    Teip mąstė Juozapota, ant balto rietimo pasirėmusi.~   
31 LIUDNAPA|          iš kur tamsta? - paklausė Juozapota, matydama nepažįstamą.~    -
32 LIUDNAPA|          tamstas baisu? - paklausė Juozapota, akylai int ubagę žiūrėdama.~    -
33 LIUDNAPA|           drebančiu balsu paklausė Juozapota.~    - Neblogi jie, katyt,
34 LIUDNAPA|           geriau gyventi?!.~    Ir Juozapota blizgančiom akim žvilgterėjo
35 LIUDNAPA|           aplinkui be vilties.~    Juozapota klausė senelės, ir sunkus
36 LIUDNAPA|        vienas Dievas težino...~    Juozapota sėdėjo išbalusi, akis išplėtusi.
37 LIUDNAPA|        laiminga, kaip pirma...~    Juozapota girdėjo ir nuo ubagės, ir
38 LIUDNAPA|          šlamėjo senas miškas, kai Juozapota jo pavėnin intėjo. Ėjo tyliai,
39 LIUDNAPA|     medžiai, šakeles linguodami... Juozapota pradėjo savų žingsnių garso
40 LIUDNAPA|       kažin kas garsiai ir nutilo. Juozapota apsistojo, visa krūptelėdama...
41 LIUDNAPA|           gauja. Tai buvo kazokai. Juozapota tik spėjo pamatyti jų ilgus
42 LIUDNAPA|          keldamasis nuo žemės.~    Juozapota, jį pamačiusi, išmetė iš
43 LIUDNAPA|    arielkos troškinamas...~    Bet Juozapota nieko to nebematė. Jinai
44 LIUDNAPA|           jį teip? už ką? - suriko Juozapota, klaupdamos prie lovos... ~* * * ~   
45 LIUDNAPA|       kovojo, laukdama galo...~    Juozapota baisiai atsimainė. Tat jau
46 LIUDNAPA|      Vienos moterys liko. Su jomis Juozapota vargą vargo: visas jas nelaimė
47 LIUDNAPA|        dabar, pakėlęs akis, pažino Juozapotą, kada toj, baisią naujieną
48 LIUDNAPA|         jai, kiek žinojo.~    Tiek Juozapota tesuprato, kad rusai jos
49 LIUDNAPA|            Bet nesistebėjo int tat Juozapota, nors kitą kartą visi šitie
50 LIUDNAPA|           kokie gražūs! - stebėjos Juozapota, stovinėdama, nežinodama,
51 LIUDNAPA|           matyt, kiemo sargas.~    Juozapota krūptelėjo, bet pamačiusi,
52 LIUDNAPA|        Vyras, vyras! - apsidžiaugė Juozapota.~    - Gal koks maištininkas? -
53 LIUDNAPA|                   Mostelėjo ranka. Juozapota norėjo dar jo paklausti.~    -
54 LIUDNAPA|            didelis platus plecius. Juozapota pamatė ant jo daugybę žmonių,
55 LIUDNAPA|        žemės jau rusas sėdėjo…~    Juozapota liko kampininkė ubagėlė.
56 LIUDNAPA|          pora dažytų kiaušinių int Juozapotą. Moterys jai ir rūbus, ir
57 LIUDNAPA|   ateinančią, sakė:~    - Ut, mūsų Juozapota ateina...~    Teip tarp
58 LIUDNAPA|          nebe taip, kaip jų tėvai, Juozapotą mylėjo, rečiau ją ataminė.