Part

 1 PARSAPNI|             šventi sentėviai gyvena be jokių rūpesnių ir vargų,
 2 PARSAPNI|      atbalsis nelaimingų varguolių, be parstojaus kaukė, staugė
 3 PIRMUTIN|        darbininkai laimėjo, laimėjo be didelių aukų, be kraujo
 4 PIRMUTIN|            laimėjo be didelių aukų, be kraujo praliejimo... ~1903~
 5 BEDARBO |                                     BE DARBO ~    Liepojuj, prie
 6 BEDARBO |         patį atsakymą: nereikia, ir be to daug turime...~    Ir
 7 BEDARBO |            išgulėjo. Daktarai šiaip be taip atataisė ranką, - ir
 8 BEDARBO |      fabrikoj, o pati namie - viena be užsiėmimo. Ant galo ir ji
 9 BEDARBO |            kalėjiman, daugelis liko be darbo...~    Šitai ir jis
10 BEDARBO |           ieškoti darbo, kam gi dar be reikalo tos naujos kančios?
11 BEDARBO |            pavertė dabar į elgetą - be vietos, sveikatos ir savasties...
12 BEDARBO |            galvoja apie tą šaltai - be galvos karščio ir širdies
13 KUDIKYST|           dabar reikia daryti, kaip be kepurių namo pareiti. Vienas
14 KUDIKYST|         visa rodau motynai ir kalbu be perstogės. Ant tiltelio
15 PAKELEIV|              kaip vienas studentas, be tiesų iš universiteto išvytas,
16 NEMUNU  |             upė, kuri, vingiuodamos be galo, ant kiekvieno žingsnio
17 NEMUNU  |            pakeltas jo veidas tarsi be jokio išsireiškimo, bet
18 NEMUNU  |            priedermę; tik mažiukas, be perstogės mušdamas kūlele,
19 NEMUNU  |         kažin kokia kareivių daina, be jausmų ir prasmės; dainos
20 NEMUNU  |    naujosios formacijos "dainuška", be dailos ir gilių jausmų,
21 NEMUNU  |     bernelio nesulaukiančią... Nors be šitokios "muzikos", pievoj
22 NEMUNU  |           balta skarele ant galvos: be abejonės, tat sodžiaus mergaitė,
23 NEMUNU  |          mintys, bet tokios šaltos, be jausmo, kad mane patį ima
24 NEMUNU  |            ką dirba ir kokia baisi, be pasigailėjimo galia ją prie
25 VAGIS   |           reikia Jokūbas pakviesti, be jo niekai. Ateidavau, didžiausius
26 VAGIS   |       vienos vestuvės ar vakaruškos be manęs neapseidavo: visur
27 TIKEJIMA|            romu aplinkui! Tik gieda be perstogės sodneliuose pavasario
28 JONIUKAS|     dainuoja savo dainą, nors ratai be perstogės krato jo kūną,
29 PIESTUPY|            mano marti apsirgo, - ir be reikalo išgąsdinau tamstas...~   
30 LAZDA   |          Tėvas pastovėjo kokį laiką be kepurės, paskum pašaukė
31 LAZDA   |             žilas ir vienai vienas, be šeimynos. Vedęs jis niekados
32 LAZDA   |             Bet mano mokytojas buvo be pasigailėjimo: spirdavo
33 UBAGAS  |             mane raudonas nuo ašarų be blakstienų akis ir norėjo
34 SVECIAI |         troškiam vagone veža ir veš be galo... Tik pirmasai Marytės
35 SVECIAI |              tik Marytei su vaikais be manęs skurdu. Ir dovanų
36 ABEJOJIM|            džiūk viena, kaip ašaka, be malonaus žodžio, toli nuo
37 ABEJOJIM|          krimsti abejojimas baisus, be pasigailėjimo; krimto dienas
38 BRISIAIA|       Brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiai suduodavo, -
39 VIENARUD|            gulėjo ir kurie guls dar be skaičiaus... Int juos žiūrint,
40 VIENARUD|      klebonas gal būtų ir leidęs, e be jo negali... Laikyti nepalaidojus
41 VIENARUD|          Rudine apsivilkęs žmogelis be perstogės tampė vadeles,
42 LIUDNAPA|            buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip
43 LIUDNAPA|             intbedus savo klaikias, be gyvybės akis, ilgai ilgai
44 LIUDNAPA|             matyti ir tas klaikias, be gyvybės akis, ir tą nesuskaitomą
45 LIUDNAPA|        klaikumą - rašė rūpestingai, be gailesčio. Likimo pirštas
46 LIUDNAPA|            tą supratau... Tiesa, ne be žodyno:daug man geri žmonės
47 LIUDNAPA|          visai jo nepastebėjo, kiti be jokios atidžios pro ausis
48 LIUDNAPA|           tikėjo, - tikėjo tvirtai, be abejojimų. Juozapota klausė
49 LIUDNAPA|        nebelaukia ir žiūri aplinkui be vilties.~    Juozapota klausė
50 LIUDNAPA|         tyko ir pražudyti nori. Ėjo be kelio, pati nežinodama,
51 LIUDNAPA|                    Ant lovos gulėjo be žado senis Damulis. Galva
52 LIUDNAPA|   slankiojos po namus kaip šašėlis, be tikslo. Nieko nebebuvo,
53 LIUDNAPA|            ėjo paskum viena kitą ir be galo buvo liūdnos: tą pakorė,
54 LIUDNAPA|        namai tęsėsi iš abiejų pusių be galo; plačios gatvės, tiesios
55 LIUDNAPA| pasipuošusios, ir... žmonių, žmonių be galo... Visi, kaip negyvi,
56 LIUDNAPA|       pasijudinti...~    Išplėstom, be išreiškimo, akim žiūrėjo...~   
57 LIUDNAPA|           neapkenčiama ir lojojama. Be jokios priežiūros tada po
58 LIUDNAPA|            intbedusi savo klaikias, be gyvybės akis, klausė tūlą:~    -