Part

 1 PARSAPNI|             siunčiu ir dabar. Keliauk pas vieną dievobaimingą žmogelį,
 2 PARSAPNI|            bet galėtų suseiti su jais pas mane...~    Girdėjau, kaip
 3 PIRMUTIN|               nes tas buvo kitur - ne pas mus... Pas mus dar visa
 4 PIRMUTIN|            buvo kitur - ne pas mus... Pas mus dar visa kas, kaip vanduo
 5 KUDIKYST|               Ant galo susitarę einam pas Petrą, ilgai stovime priemenėj,
 6 KUDIKYST|              visų kepures ir nusineša pas lopšį. Petrienė gulėdama
 7 KUDIKYST|         gryčios. Orie susitariam eiti pas upelį, ar nepamatysme ir
 8 KUDIKYST|         nepasergėtų, patylomis lekiam pas lieptą, sustojam prie duobei
 9 KUDIKYST|              pamėlynavęs.~    - Buvau pas Petrą: senutė lėlę parodė... -
10 KUDIKYST|        numiręs?~    - Aukštai danguj, pas Dievulį...~    - Ar ir baltais
11 KUDIKYST|          kraipo galvą ir stebisi, kad pas mane baranka iš tiesų labai
12 KUDIKYST|       kampininkės), kurios vaikščioja pas mus linų brauktų; kaip jos
13 KUDIKYST|      Krikštomočia ~    - Joniuk, eime pas krikštomočią, - sako man
14 KUDIKYST|             eiti teip gera - ir dargi pas krikštomočią. Nesuprantu,
15 KUDIKYST|               su kažin kokiuo reikalu pas kitą kaimyną. Iš tenai grįžtame
16 KUDIKYST|          vedasi mane už rankos. Dabar pas krikštomočią randame visai
17 PAKELEIV|                 Šitai ir dabar einava pas tą dvarponį "viešėtų", o
18 PAKELEIV|         geresnis. Bet juk einava mudu pas jį ne vien dėl to, kad jis
19 PAKELEIV|        nuskurdėlis, galbūt ir neituva pas jį... Tas bjauru!.. Tau
20 NEMUNU  |          Nežinodamas, ką daryti, eina pas savo brolius ir pasakoja
21 NEMUNU  |               savęs ir siunčia mažąjį pas merginą.~    - O ką tamstai
22 NEMUNU  |        žiūrėti.~    Mažiukas sugrįžta pas brolius, ir visi trys pradeda
23 NEMUNU  |          Jaučiu, kad tokios mintys ne pas mane vieną, bet ir pas kitus.
24 NEMUNU  |             ne pas mane vieną, bet ir pas kitus. Laukiu, kad tik greičiau
25 NEMUNU  |                kur ir kaip ji nakvos, pas ką ir kaip ji čia Kaune
26 VAGIS   | nenuskriausdavau, nesuduodavau. Buvau pas tėvus vienatūriu, visa savo
27 VAGIS   |           apysenį žmogų ir nuvažiavau pas ją piršlėmis. Visi greitai
28 VAGIS   |     išpažintyje, maldoje, darbuose ir pas savo kaimynus, kuriems savo
29 TIKEJIMA|            kokius tegalima matyti tik pas giliai tikinčius žmones
30 TIKEJIMA|      nurodydamas savo adresą, kviečia pas save, pažadėdamas kiekvieną
31 KLIUDZIA|      neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones jau nebebuvo jai
32 JONIUKAS|            ežios skurdžiai rauda… Ne, pas tėvelį niekados to būtų
33 LAZDA   |          kažno kur Rusijos gilumoj ir pas tėvą labai retai prisilankydavo.
34 LAZDA   |              tėvo atminime jis patapo pas mūsų poną prievaizda. Baudžiavai
35 LAZDA   |             apsigyveno mūsų sodžiuj - pas girininką. Ilgus metus jisai
36 LAZDA   |               numiręs tame savo lizde pas girininką, jeigu ne pašalinės
37 LAZDA   |            tik Dumbrauckas apsigyveno pas mumus seklyčioj. Kokiomis
38 LAZDA   |            prie lango. Išgyveno jisai pas mumus dvejus metus ir -
39 LAZDA   |             ar šitas Dumbrauckas, kur pas mumus gyveno?~    - Šitas, -
40 LAZDA   |           lazda, kiek žinau, ir dabar pas brolius tebėra. Guli jinai
41 UBAGAS  |          vieną gražią pavasario dieną pas brolį ant gonkelio ir traukiau
42 UBAGAS  |          turėjo arti šimto; kita tiek pas savo kaimynus su bičiuoliais.
43 UBAGAS  |           Keletas tokių kelmų buvo ir pas mano tėvus. Atamenu, kaip
44 UBAGAS  |          atėjau... Vis gausiu vietelę pas kokį... kampininkėlį...
45 ABEJOJIM|             jų... Juk mes keletą metų pas mano tėvelius gyvenom. Daug
46 ABEJOJIM|          Atėjo vakaras, ir visi išėjo pas kaimyną ražančiaus giedotų.
47 LIUDNAPA|          kalbą; matęs ir tą poperį ne pas vieną. Žmonės esą sujudę,
48 LIUDNAPA|                 iš Š-nių parapijos... Pas mumus dabar baisu ir vaikščioti,
49 LIUDNAPA|     atsikrausčiau...~    - E kodėl gi pas tamstas baisu? - paklausė
50 LIUDNAPA|           kaip vagis, intėjo sodžiun. Pas Damulį languose pamatė žiburį.
51 LIUDNAPA|       sustyrusi. Ėmė nekęsti jos tie, pas kuriuos ant kampo gyveno;