Part

 1 PARSAPNI|           ypatos nuo jūsų pačių akių. Kiek jūs sunešat aukų savo kvailumui,
 2 PARSAPNI|      kvailumui, savo silpnai dvasiai! Kiek pražudėt mažų kūdikių ant
 3 PARSAPNI|             melagingiems dievaitiems, kiek sudeginot narsių proto vyrų
 4 PARSAPNI|               vyrų ir nekaltų moterų; kiek dar ir dabar padedat savo
 5 BEDARBO |            svarą duonos, pasistiprino kiek, paskui suskaitė pinigus:
 6 BEDARBO |              čia pernaktavoti ir nors kiek atsilsėti. ~* * * ~    Ūkanotas
 7 BEDARBO |          fabrikos namo, nusiramindavo kiek Laurynas, žiūrėdamas į savo
 8 BEDARBO |             norėdamas nors kojom duot kiek atsilsėti.~    "Kur aš dabar
 9 BEDARBO |                 taria jis balsiai ir, kiek pastovėjęs, nušoksta nuo
10 ZVAIGZDE|            žemė marguliavo; riešutų - kiek dabar gylelių; upėj ir liūnuos
11 ZVAIGZDE|              upėj ir liūnuos žuvies - kiek tik nori, ir kokios žuvies!
12 PUGAKALN|            prie žmonių, prie šviesos, kiek galint toliau nuo šitos
13 PUGAKALN|           kitą rankas, norėdamas nors kiek apšilti. Ant galo susirietė
14 PUGAKALN|      prisiglaudė prie medžio. Jautėsi kiek gerėliau, - net nusišypsojo
15 NEMUNU  |           merginą. O mergina išrausta kiek, bet šypsosi, kaip ir pirma.~   
16 VAGIS   |        pasibaigė...~    Aprimau ir aš kiek. Greitai po to atsitikimo
17 VAGIS   |               mane, - rodės, lengviau kiek ant krūtinės darėsi, bet
18 TIKEJIMA|            Bet jaučiu, kad, paėjėjusi kiek, sustoja ir žiūri į mane
19 LAIMESZI|             neatsargumo paslydės nors kiek, - tuojau pavirs į akmenį.
20 JONIUKAS|            ganyti, bus geras ir toks. Kiek gi tamsta už jį norėtum?~   
21 JONIUKAS|            žąseles po lauką ir šaukia kiek tik galėdamas: ~Ak vija
22 JONIUKAS|           toliau eiti. Bet pastovėjęs kiek, bailiai atadaro trobelės
23 LAZDA   |             dvarus kartomis pralošęs. Kiek tame buvo teisybės, sunku
24 LAZDA   |        įsikniaupė skaityti. Ta lazda, kiek žinau, ir dabar pas brolius
25 UBAGAS  |            pamiškėj. Žemės jo buvo ne kiek, bet bičių daugybė. Vienų
26 UBAGAS  |           indėjo krepšin.~    Mačiau, kiek skausmo, kiek jausmų sukėlė
27 UBAGAS  |                 Mačiau, kiek skausmo, kiek jausmų sukėlė jo krūtinėje
28 SVECIAI |          širdy visos karo baisenybės. Kiek jisai per tuos dvejus metus
29 ABEJOJIM|              nepareina, vis dar prašo kiek palaukti. E laukti? oi,
30 ABEJOJIM|         stipri, sveika. E dabar: bent kiek - tuoj galvą sopa, vis sirginėju...
31 ABEJOJIM|              Kaip tada prašiau Petro, kiek raudojau - nepaklausė: nors
32 ABEJOJIM|          ilgesio apsirgo. Pastaisiusi kiek, nieko nebežiūrėdama, pasiėmė
33 ABEJOJIM|          pirma inteidavo, e jisai vis kiek palaukęs - paskum: ir abu
34 ABEJOJIM|           pati atsiguliau... Apsnūdau kiek ir sapnuoju: smaugias ant
35 BRISIAIA|               kam bereikalingas. Bet, kiek galėdamas, rūpinas dar būti
36 BRISIAIA|           nebėgtų, galvijus dabotų. E kiek dar, jau senas būdamas,
37 LIUDNAPA|              tyliai prakalbėjo:~    - Kiek ponų... kokie jie visi gražūs...~   
38 LIUDNAPA|       moteriškei rūpėjo. Pastovėjusi, kiek jinai pati norėjo, išnyko
39 LIUDNAPA|             Tik viena vis girdėdavau:"Kiek ponų... kokie jie visi gražūs..."
40 LIUDNAPA|                 Prisižiūrėjau: Dieve, kiek tasai senas veidas raukšlių
41 LIUDNAPA|             nuo naujos valdžios tiek, kiek reikia (matai, esanti kokia
42 LIUDNAPA|            geresnių laikų laukti. Jau kiek anksčiau buvo pralėkęs tarp
43 LIUDNAPA|             sukilę, nieko nepadarė. E kiek tada rusai žmonių sušaudė,
44 LIUDNAPA|            tada rusai žmonių sušaudė, kiek išvežė - ir ponų, ir vargdienių,
45 LIUDNAPA|         katran kraštan eina. Paėjėjus kiek, visai netikėtai atsidūrė
46 LIUDNAPA|          dabar int Damulį, kur ramiau kiek jautėsi. Senio Damulio jau
47 LIUDNAPA|        žiūrėdama.~    Papasakojo jai, kiek žinojo.~    Tiek Juozapota
48 LIUDNAPA|             pažiūrėjo...~    - Dieve, kiek ponų... kokie gražūs! -
49 LIUDNAPA|               galėjo atgauti...~    - Kiek ponų... kokie gražūs... -
50 LIUDNAPA|            Tik vasarai atėjus, geriau kiek jautės: nors ne teip žmonėms
51 LIUDNAPA| pamėlynavusiom lūpom šnibždėjo:~    - Kiek ponų... kokie gražūs...~