Part

 1 ANTUETLI|        int akmenis savo batais: kažin kur toli skambėjo vežėjo
 2 ANTUETLI|         maloniai sriuvendami ir kažin ką liūdnai pasakodami. Kalno
 3 ANTUETLI|    Rasit nuskendo bedugnėsna ir kažin ar beiškils? Juk dar mažas
 4 ZVAIGZDE|         galo pamatėva: sugrįžta kažin kuo rankoj nešinas. Kojas
 5 PUGAKALN|         kur paklysiu...~    - O kažin ką dabar draugai Ciuriche
 6 KUDIKYST|         gryčios durys, ir įeina kažin kokie nepažįstami žmonės:
 7 KUDIKYST|       manęs ir padeda ant lovos kažin ką storai apvyniotą, susuptą
 8 KUDIKYST|       apklotą. Iš tenai pradeda kažin kas plonu balseliu verkti.
 9 KUDIKYST|          o čia - svetima, ir su kažin kokiuo svetimu vyru, o ne
10 KUDIKYST|     rodos, kad vandeniu plaukia kažin kokie gyvi daiktai ir tarpu
11 KUDIKYST| neturime. Paskui einame visi su kažin kokiuo reikalu pas kitą
12 KUDIKYST|  pataisyta aukšta lova, ant jos kažin kas baltai aptaisytas guli,
13 NEMUNU  |          Ir pasidaro taip gailu kažin ko tokio brangaus - tos
14 NEMUNU  |  pradeda dainuoti rusiškai: tat kažin kokia kareivių daina, be
15 VAGIS   |     Galbūt jūs laukiate, kad aš kažin ką papasakosiu, savo mylimąją
16 VAGIS   |    supančiojau, bet ne - stumia kažin kas iš lovos, ir gana. Ant
17 TIKEJIMA|      palši sniegų kalnai, tarsi kažin apie ką liūdnai užsimąstę,
18 JONIUKAS|   Joniukas, kad trobelėn intėjo kažin koks nepažįstamas žmogus,
19 JONIUKAS|   sumanymo juokias; visiems jis kažin kodėl tuojau patinka. Kada
20 LAZDA   |   Dumbrauckas nustojo vietos ir kažin kodėl apsigyveno mūsų sodžiuj -
21 UBAGAS  | kareiviu pargrįžau tėvynėn.~    Kažin ko dirstelėjau šalin ir
22 UBAGAS  |       blakstienų akis ir norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo
23 SVECIAI |        norėdamas kvapą atgauti. Kažin kodėl jam galvon atėjo antrasai
24 SVECIAI |        tų jausmų, kaip pirma... Kažin ko trūko. E daugiau visai
25 SVECIAI |      bučiuodamas jos veidą.~    Kažin ko abu atsigręžė int duris
26 SVECIAI |       niekados...~    Tuo tarpu kažin kas pravėrė pirkaitės duris,
27 ABEJOJIM|   suaugime, aukšta ir tvirta ir kažin kokia rūsti - ne tokia vėjavaikis,
28 ABEJOJIM|          dirbu, lakstau, ir vis kažin kokia apsiblausus, nesava.
29 ABEJOJIM|       palaukęs - paskum: ir abu kažin kokie kitoniški - vis nuo
30 ABEJOJIM|       inteina? ir kodėl abu vis kažin kokie nesavi?.. Krimto mane
31 ABEJOJIM| matydama. "Nežinau, motut: taip kažin kas man negera", - atsakydavau.
32 ABEJOJIM|     Papasakojau jai sapną. "Mat kažin kas galvon įsimušė", - subarė
33 ABEJOJIM|         gražiom akim tolumon ir kažin apie ką giliai galvoja.
34 BRISIAIA|    norėdamas šyptelėti, bet tik kažin kaip gailiai inkščia...~    -
35 VIENARUD|    laibi tiesūs kryžiai stovėjo kažin kokie rūstūs ir tartum verkė
36 VIENARUD|   sopėjo širdį, taip buvo gaila kažin ko tolimo ir nežinomo, kad
37 LIUDNAPA|       iš akių neišnykdavo... Ir kažin ko gaila man būdavo... Ką
38 LIUDNAPA|     neišvysiu...~    Tik staiga kažin koks ypatingas, niekados
39 LIUDNAPA|    moterį ir, pusiau apkabinęs, kažin ką jai tyliai ausin pašnibždėdavo,
40 LIUDNAPA|         po aslą apsisukti. Bet, kažin ką atminęs, susiturėjo...~    -
41 LIUDNAPA|  išliuosavimą, apie sukilimą ir kažin kokias atamainas: tik tasai
42 LIUDNAPA|      čia vėl praėjo gandas, kad kažin koksai kunigas pats vedąs
43 LIUDNAPA| išeidama, pajuto, kad jos širdį kažin koks šaltas sopulis suspaudė.
44 LIUDNAPA|  krūtinę prispaudė...~    - Man kažin kodėl taip širdį sopa, tokia
45 LIUDNAPA|         noriu, e Dievo nebijau; kažin, sako, kur tasai Dievas
46 LIUDNAPA|      savų žmonių, ar kazokų, ar kažin ko kito, klaikaus ir nežinomo.
47 LIUDNAPA|        Staiga netoli sutauškėjo kažin kas garsiai ir nutilo. Juozapota
48 LIUDNAPA|        Buvo jau visai girtas ir kažin ką sau po nosim murmėjo.
49 LIUDNAPA|         pilnas. Ėmė klausyties. Kažin kokie balsai, tartum verksmas
50 LIUDNAPA|        suprasti, kur jinai yra. Kažin kokiam kambarėly gulėjo,
51 LIUDNAPA|   baltai apsitaisiusi moteriškė kažin ką, int ją prisilenkusi,