Part

 1 PIRMUTIN|           mojuodamas rankom Rokus. - Juk šiandien pirma gegužės!~    "
 2 BEDARBO |             pasikloti sau patalas... Juk tada ir aš nebejausiu nei
 3 ANTUETLI|          sergėjo stebuklingą šalį. O juk pereitą kartą nuo šitos
 4 ANTUETLI|     bedugnėsna ir kažin ar beiškils? Juk dar mažas būdamas girdėjau
 5 ANTUETLI|         mašina? Apačioje tebegyvena! Juk aš pats dabar pat iš tenai
 6 ZVAIGZDE|              papasakok mums ką nors. Juk tu daug žinai, daug esi
 7 PUGAKALN|                atsiminė jaunikaitis. Juk šią naktį prasidės Naujieji
 8 KUDIKYST|           sako prisiartinusi motina. Juk tat tavo sesytė.~    Nieko
 9 PAKELEIV|             tą dvarponį "viešėtų", o juk, teisybę pasakius, einava
10 PAKELEIV|          kartų už mane geresnis. Bet juk einava mudu pas jį ne vien
11 PAKELEIV|            nors pažįstamas jis, o aš juk jį iš viso tik kartą temačiau.
12 PAKELEIV|             bevalgėva! Studentaudamu juk tokiuos pietus gaudavova,
13 PAKELEIV|             Petras.~    - Taigi... o juk svajojava savo tautos rašytojais
14 NEMUNU  |            primena man mano tėviškę. Juk ir čia tie patys žmonės
15 NEMUNU  |              kartu ir liūdna darosi: juk aš gyvenimo sąlygomis jau
16 VAGIS   |           šiurpuliai paėmė vėl visą: juk patirs, sužinos, kad aš
17 VAGIS   |              išeičiau, nes kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai
18 VAGIS   |            visai juos pagadina. O aš juk ieškojau ir ieškau: savo
19 VAGIS   |           dar didesnio jos sutepimo. Juk aš tik savo savastį gyniau...
20 LAIMESZI|         negalėjo nuo jo atsitraukti: juk tat buvo jų vargingos kelionės
21 KLIUDZIA|                   Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga...~   
22 KLIUDZIA|          pamatęs kiškį medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant
23 JONIUKAS|      paprašyti Antano, bet nedrįsta: juk nei karto dar nėr važinėjęsis.~    -
24 JONIUKAS|              daugiau pavažinėtų, nes juk niekados jis dar nėr važinėjęsis.
25 PIESTUPY|           kaip iš bėdos išsigelbėti? Juk numirėliai lazdos nepabijos.
26 PIESTUPY|              vėl atsiminiau, kad tai juk baisus numirėlis mane pasmaugs,
27 SVECIAI |         žingsniais ėjo toliau.~    - Juk šiandiej pirmoja Velykų
28 SVECIAI |            aš dabar taip išsigandau? Juk nieko bloga neatsitiko...
29 SVECIAI | nelietuviškai pratęsdamas žodžius, - juk aš tave myliu.~    - Taip,
30 SVECIAI |             ar mudviem taip negerai? Juk aš int tave visados ateinu...
31 SVECIAI |       laiminga?.. Kam už manęs ėjai? Juk aš tavęs nespyriau, neprikalbinėjau:
32 SVECIAI |           savo krūtinę priglausti... Juk buvo valandų, saldžių, malonių,
33 SVECIAI |          kaip dabar reiks gyventi?.. Juk ir aš dar jaunas, laimės
34 ABEJOJIM|              Už ką jisai mane laiko? Juk aš mylėdama už jo ėjau...~    -
35 ABEJOJIM|              tavęs nepavydėtų.~    - Juk ir tave vyras myli, e taip
36 ABEJOJIM|             O, ir labai mylėdamas... Juk žinai, kad jam tėvai neleidė
37 ABEJOJIM|         išvarė. Bet nepaklausė jų... Juk mes keletą metų pas mano
38 ABEJOJIM|             nuo jo raudojau...~    - Juk tu, Uliut, jį myli? - klausia
39 ABEJOJIM|             savo draugę už rankos, - juk tavo vyras toks geras, toks
40 ABEJOJIM|              aš tau berūpiu, maža. E juk dėl tų laiškų, sena būdama,
41 ABEJOJIM|           jos širdies užgauti: jinai juk buvo mano namuose viešnia. "
42 BRISIAIA|            skursta senatvėj...~    E juk buvo jaunas ir jisai, stiprus
43 BRISIAIA|       baisiai iš seno juokties? Kam? Juk jisai nekaltas... Brisius
44 BRISIAIA|         kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai, mirdamas, tik kojas
45 LIUDNAPA|           sveikas akis ir gerą ausį. Juk tūlas ir to tiek neturėjo...~   
46 LIUDNAPA|               Ir dar daugiau gausma? Juk mes taip maža jos turim!~    -
47 LIUDNAPA|        turėtum kuo ginties... Visaip juk gali atsitikti...~    Ir
48 LIUDNAPA|        ataminė Damulio žodžius.~    "Juk jisai, - mąstė jinai, -
49 LIUDNAPA|               vargdieniams, trokšta. Juk jie ir badą kenčia, ir galvas
50 LIUDNAPA|               E ką, jeigu nuveiks... Juk tada, senut, visiems būtų
51 LIUDNAPA|               tik nieko iš to nebus. Juk ir pirm trijų dešimčių metų