Part

 1 PARSAPNI|         moteri prijuostėmis šluostė sau veidą. O senas susikumpinęs
 2 PARSAPNI|             ir prijuostėmis šluostė sau veidus. Gryčia buvo tuščia.
 3 PARSAPNI| voliodamasis po kiemą ir draskydams sau plaukus, lyg kaukdams vaitojo...~   
 4 PARSAPNI|             kad jūs nesitikit patys sau ir tiktai nuo kitų laukiate
 5 PIRMUTIN|           Kas per, velnias, misliju sau, - reikia eit pažiūrėti.
 6 BEDARBO |           kur nors tuo tarpu galėtų sau prieglaudą rasti.~    Atstatė
 7 BEDARBO |             pats vargiai pakaktinai sau duonos turėjo. Matėsi Laurynas
 8 BEDARBO |           stipresni, - lai jie kala sau naują gyvenimą... Aš pagyvenau
 9 BEDARBO |             reikia ir man pasikloti sau patalas... Juk tada ir aš
10 ANTUETLI|            iliuzija: nušokęs būčiau sau tik sprandą nusisukęs...~   
11 PUGAKALN|         čionai teks nakvoti, - tarė sau balsu...~    Po medžiu betupėdamas
12 PUGAKALN|      išilgai ir tokiu būdu pasidarė sau guolį. Paskui pradėjo trepinėti
13 PUGAKALN|              sulauksiu ryto, - manė sau vienas. - Toliau nebeisiu,
14 PUGAKALN|       pamatęs...~    Prisistato jis sau, kaip tat būtų gera būti
15 KUDIKYST|            klausom senutės ir sukam sau galvas, kaip tas visa kas
16 KUDIKYST|            nuo duobės ir kiekvienas sau einam namo. ~II. Motina ~    -
17 KUDIKYST|             nė tai man, nė tai pati sau viena kalba toliau:~    -
18 KUDIKYST|         ubagėliu ir duonos negalėsi sau užsidirbti; ir skriaus tave,
19 KUDIKYST|            koks gi aš dėdė, - manau sau. Bet greitai užmirštu apie
20 KUDIKYST|           mylėsiu Dievulį", - manau sau vienas. Ir teip man gera,
21 VAGIS   |        norėjau, ir merginos nebuvau sau apsirinkęs. Sakiau, paspėsiu, -
22 VAGIS   |       pritraukė.~    - Na, - maniau sau, - nejaugi ji tat bus mano
23 VAGIS   |           būčiau ėjęs. Prisistačiau sau visą nelaimę: savo mylimąją,
24 JONIUKAS|             dainuoja, ir jis mėgina sau vienas dainuoti: tokios
25 PIESTUPY|           pro skiedryną pasirinkova sau po gerą baslį; nors buvau
26 PIESTUPY|             prie šventojo Jono šoka sau niekur ant sniego baltai
27 PIESTUPY|        numirėlius, tikrai negalėjau sau pasakyti. O ne kartą buvau
28 LAZDA   |          išdžiūvo. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti. Ir
29 LAZDA   |          galėjau su savim pasiimti: sau intsidėjau krepšelin duonos
30 UBAGAS  |            tai buvo ubagas, ar taip sau žmogus, nes ėjo nepasirimsčiuodamas,
31 UBAGAS  |           visas užkaito. Nieko prie sau neturėjau; niekuo negalėjau
32 SVECIAI |        pirmoja Velykų diena, - tarė sau vienas, - džiaugias žmonės;
33 SVECIAI |             Nejaugi svečiai? - tarė sau keleivis, pamatęs šviesą. -
34 SVECIAI |       būčiau ten, toli, numiręs, tu sau viena būtum gyvenus, nes
35 SVECIAI |    vyniodamasis po žemę.~    - Gali sau loti, - juokėsi Maciukas, -
36 ABEJOJIM|           kokius dabar turi, gyveni sau, kaip ponia, - giria Petrienė.~    -
37 ABEJOJIM|            jisai tokią pagelbininkę sau gavo... Tik ėmė man Petras
38 VIENARUD|    paprašysim, kad užgintų... Tegul sau kur laukan veža...~    -
39 VIENARUD|          laukan veža...~    - Tegul sau iš čia veža... eikim!..~   
40 VIENARUD|              parvirtęs lovon, ausis sau užsikimšiau. Bet dar ilgai
41 LIUDNAPA|        nebevergausma ir dirbsma tik sau, sau!.. Susilauksma vakų...
42 LIUDNAPA|   nebevergausma ir dirbsma tik sau, sau!.. Susilauksma vakų... būsma
43 LIUDNAPA|         paaugusius vaikus ir ramiai sau su jais ir su savo moterim
44 LIUDNAPA|         Durtuvus įsitaisėm tik taip sau: jeigu kartais užpultų kokie
45 LIUDNAPA|            medžių šakelių paukščiai sau lizdelius kraunas. Visur
46 LIUDNAPA|            nakčių nemiegojo, vietos sau dieną negalėjo rasti, kaip
47 LIUDNAPA|       kuriuos dar teip nesenai pati sau viena teip mėgo kartoti,
48 LIUDNAPA|            visai girtas ir kažin ką sau po nosim murmėjo. Šaly jo
49 LIUDNAPA|              Nuo jų vietos negalėjo sau rasti. Ne tik iš sodžiaus
50 LIUDNAPA|        žingsnio matė. Tartum nuo jų sau pagelbos laukė, tikėjos