Part

 1 PAKELEIV|         eksstudentu, Antanas ir Petras. Iš toli eina jiedu pėsčiu:
 2 PAKELEIV|         visai neblogai, - giria Petras. - Tik koks gi bus galas?~    -
 3 PAKELEIV|     Rodos, K-nų grapo, - atsako Petras.~    - Puikus miškas! -
 4 PAKELEIV|         brolau, perdedi, - sako Petras. - Tas dvarponis geras žmogus,
 5 PAKELEIV|      moki, - atkerta nekantriai Petras, atsikeldamas iš po eglės. -
 6 PAKELEIV|        kur neatmįsi, - juokiasi Petras.~    - Taigi... o juk svajojava
 7 PAKELEIV|            tvirtu balsu atšauna Petras. - Nesijuok, galbūt kada
 8 PAKELEIV|    geriau nekalbėti! - supyksta Petras.~    - Nekalbėk...~    Abudu
 9 PAKELEIV| uždainuoja "Sudiev, Lietuva"... Petras pritaria, ir plaukia per
10 PAKELEIV|            sako rodydamas dvarą Petras. ~Ciurichas, 1905.II.18~
11 UBAGAS  |     nustebęs.~    - Iš Pavarių. Petras Sabaliūnas... gal tamsta
12 UBAGAS  |      tamsta atameni?~    - Dėdė Petras?! - surikau, ūmai pažinęs
13 UBAGAS  |  žiūrėjau int senelį. Kaip tai? Petras Sabaliūnas, kurį iš pat
14 UBAGAS  |          kai mano tėvai numirė, Petras Sabaliūnas nustojo mūsų
15 UBAGAS  |         visados girdėdavau, kad Petras Sabaliūnas gyvenąs kaip
16 UBAGAS  |            Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo
17 UBAGAS  |          Toks tatai buvo žmogus Petras Sabaliūnas. E dabar sėdėjo
18 ABEJOJIM|    liepė. Pamačiau, kad ir mano Petras vis ją giria, kad tokia
19 ABEJOJIM|         sau gavo... Tik ėmė man Petras prikaišioti ir visaip iškalbinėti,
20 ABEJOJIM|       taip", - piktu balsu sako Petras, int mane nežiūrėdamas,
21 ABEJOJIM|         ieškodavau, ar tebeguli Petras, ar kur neišėjo. Nors manęs
22 ABEJOJIM|         čia atanešė?!" - suriko Petras, mane pamatęs... Kaip girta
23 ABEJOJIM|    pusės metų tenai numirė... E Petras visus metus ant manęs pyko
24 ABEJOJIM|    dažnai užmirštu. Žiūrėk, kai Petras pareis, kaip man bus gera!
25 LIUDNAPA|        neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim Juozapota.
26 LIUDNAPA|      tik vaikų trūko... Bet kai Petras, iš lauko parėjęs ir gardžių
27 LIUDNAPA|   laikas buvo dar toli, tečiaus Petras jau pynė iš balanų lopšį,
28 LIUDNAPA|        vieną šventadienį parėjo Petras iš bažnyčios ne toks, kaip
29 LIUDNAPA|     gražiom akim pažiūrėjo, kad Petras sugrįžo ir paėmė moterį
30 LIUDNAPA|  prakalbėjo tyliai atsidusdamas Petras, - bet... Juozapota krūptelėjo.~    -
31 LIUDNAPA|     šiandien išgirdau?!.~    Ir Petras ėmė savo moteriai pasakoti,
32 LIUDNAPA|     nebežinąs kas daryti...~    Petras, sumušti rusai lekią iš
33 LIUDNAPA|             Nebereiks, - atsakė Petras ir, pats nejusdamas, laimingai,
34 LIUDNAPA|      karštesniųjų tarpe buvo ir Petras Banys. Dar jaunas, žmogus
35 LIUDNAPA|       labiau susidrumstė...~    Petras jau senai tarės su apylinkės
36 LIUDNAPA|     vieną dieną pro langą, kaip Petras išsinešė iš klėties dalgę
37 LIUDNAPA|        nieko bloga, - atsiliepė Petras, šluostydamos nuo kaktos
38 LIUDNAPA| gyvenimą gal linksmiau kaip jos Petras žiūrėjo, nes to gyvenimo
39 LIUDNAPA|      galva nesupranta. Ir jeigu Petras būtų savo moteriai visus
40 LIUDNAPA|   klaikaus žingsnio suturėjusi. Petras tą jautė ir jau kelinta
41 LIUDNAPA|    gurbų narsiai orą badančius, Petras susikalbėjo su draugais
42 LIUDNAPA|      kad pasakytų visą teisybę, Petras apkabino ją drebančią ir
43 LIUDNAPA|  laiminga, kaip kūdikis... Tada Petras tyliai tyliai atsikėlė iš
44 LIUDNAPA|        skubina... Užu sodno jos Petras aria... Jam pietus neša,
45 LIUDNAPA|  netikėtai ir gražus sodnas, ir Petras su jaučiais iš jos akių
46 LIUDNAPA|          kad nejuto, kaip išėjo Petras. Visados jusdavo, kuone
47 LIUDNAPA|     ruošti pusrytį. Bijojo, kad Petras, nuo darbo parėjęs, neturėtų
48 LIUDNAPA|      skubinuos!.. Gerai, kad da Petras ilgai nepareina, būčiau
49 LIUDNAPA|   nepasakius...~    - Nagi tavo Petras su Damulio Kaziu ir Antanu
50 LIUDNAPA|   galėjo atsitikti...~    - Kur Petras? kur?.. Ką dabar su juo