Part

 1 PARSAPNI|          jokių neturėjo.~    - Kam teip skaudžiai nubaudė Dievas
 2 PARSAPNI|        tikisi nupirkti už piningus teip pat, kaip tas nelaimingas
 3 PARSAPNI|            Viešpatie, kaip tu man, teip ir aš tau!" Girdėjau, kaip
 4 PARSAPNI|      vienodą teisingą Dievą...~    Teip kalbėdamas galiūnas atmetė
 5 KUDIKYST|         įeiti gryčion.~    - O kur teip ilgai lakstei? - rūsčiai,
 6 KUDIKYST|          vienodai ūžia kalvaratas. Teip gera prie motinos! Ji viena
 7 KUDIKYST|      motina.~    - Ar ir tada buvo teip šalta?~    - Labai šalta
 8 KUDIKYST|     klausiu, tarsi gailėdamos, kad teip neatsitiko.~    - Gerai,
 9 KUDIKYST|        būsiu nelaimingas: pasidaro teip griaudu ir skaudu, kad prisiglaudęs
10 KUDIKYST|          liūliuoja prie miego. Man teip gera, teip jaučiuos laimingu
11 KUDIKYST|         prie miego. Man teip gera, teip jaučiuos laimingu ir ramiu!~    -
12 KUDIKYST|             girdžiu jau snausdamas teip maloniai skambančius ir
13 KUDIKYST|          virvių ir pradedu supties teip, kad net lingė į lubas daužos.
14 KUDIKYST|           Oras gražus šiltas, eiti teip gera - ir dargi pas krikštomočią.
15 KUDIKYST| krikštomočią. Nesuprantu, kodėl ją teip vadina, bet žinau, kad ji
16 KUDIKYST|        gyvi daiktai ir tarpu savęs teip maloniai maloniai šnekasi.
17 KUDIKYST|               manau sau vienas. Ir teip man gera, tartum sparnai
18 KUDIKYST|           viršaus žiponėliu - pati teip pat švariai apsitaisius -
19 KUDIKYST|            Ir aš tupiuos šaly jos, teip pat bandau žegnoties, bet
20 NEMUNU  |           tas ant kalnelio sodžius teip primena man mano tėviškę.
21 LIUDNAPA|        tais savo durtuvais buvo ir teip linksmai int ją visi trys
22 LIUDNAPA|           lizdelius kraunas. Visur teip romu ir šilta... Juozapota
23 LIUDNAPA|      keldavos... Kodėl gi šiandien teip?.. Bet tuoj nurimo ir sapną
24 LIUDNAPA|           kodėl gi tamsta šiandien teip vėlai su pusryčiu? - paklausė,
25 LIUDNAPA|        Pramigau, - atsakė ši, - ir teip jau skubinuos!.. Gerai,
26 LIUDNAPA|      pauostys... Su jaunais dažnai teip esti...~    - Pagaliaus
27 LIUDNAPA|                Pagaliaus gal nieko teip jau baisaus tame ir nėra, -
28 LIUDNAPA|        graudu; bet jautė, kad nebe teip skaudžiai širdis krūtinėje
29 LIUDNAPA|    krūtinėje plaka.~    "Gal nieko teip jau baisaus tame ir nėra", -
30 LIUDNAPA|          širdies nuraminti..."~    Teip mąstė Juozapota, ant balto
31 LIUDNAPA|       Damulio žodžius, kuriuos dar teip nesenai pati sau viena teip
32 LIUDNAPA|        teip nesenai pati sau viena teip mėgo kartoti, nuo kurių
33 LIUDNAPA|          krūtinę prispausiu...~    Teip svajojo. Nejuto ir nematė,
34 LIUDNAPA|           pirm trijų dešimčių metų teip pat buvo sukilę, nieko nepadarė.
35 LIUDNAPA|            baisu atminti. Ir dabar teip bus...~    Ir jinai ėmė
36 LIUDNAPA|  nuraminimo žodį nuo jos išgirsti. Teip troško ką nors tikro apie
37 LIUDNAPA|        kokį ten raštą perskaitę... Teip vidury miesto ir sušaudęs...
38 LIUDNAPA|         negiedojo paukščiai, kurie teip žmogų ramina. Tik ūžė medžiai,
39 LIUDNAPA|            buvo tokiam padėjime ir teip nusilesęs, kad jau nei "
40 LIUDNAPA|       ranka ažu širdies tverdamos. Teip buvo išsigandusi, kad iš
41 LIUDNAPA|      nepažino. Lyg regėjos visa ne teip, kaip paliko. Žiūrėdama
42 LIUDNAPA|          ir veidas, visas sutinęs, teip buvo sumuštas ir sudaužytas,
43 LIUDNAPA|      žibėjo.~    - Dieve, už ką jį teip? už ką? - suriko Juozapota,
44 LIUDNAPA|                 Vieną vakarą, kada teip visos sėdėjo, netikėtai
45 LIUDNAPA|       Tartum vis dar netikėjo, kad teip galėjo atsitikti...~    -
46 LIUDNAPA|             jį išliuosuoti galėjo. Teip troško jų paklausti, paprašyti...
47 LIUDNAPA|        klaikaus padėjimo nebejautė teip, kaip jį atjaučia žmogus
48 LIUDNAPA|            Juozapota ateina...~    Teip tarp savųjų gyveno... ~* * * ~   
49 LIUDNAPA|        geriau kiek jautės: nors ne teip žmonėms po kojų troboj maišės,