Part

 1 PARSAPNI|      pageidimų, - ir pamačiau patį Sutvertoją svieto. Jis sėdėjo
 2 PIRMUTIN|  Turėjau pačią, mažus vaikus: pati štai ant šito kapsulių pabriko
 3 BEDARBO |       ir čia visur girdėjo tą patį atsakymą: nereikia, ir be
 4 BEDARBO |    Jis visą dieną fabrikoj, o pati namie - viena be užsiėmimo.
 5 BEDARBO |        apsirgo džiova Lauryno pati ir po pusantrų metų numirė...~   
 6 ZVAIGZDE|    tokia giedra, kad, rodėsi, pati saulė žeme ridinėjo.~   
 7 KUDIKYST|     motina nė tai man, nė tai pati sau viena kalba toliau:~    -
 8 KUDIKYST|    pušis ir egles, visados ta pati mintis, tas pats sulyginimas
 9 KUDIKYST|       ant viršaus žiponėliu - pati teip pat švariai apsitaisius -
10 PAKELEIV|             PAKELEIVINGI ~    Pati vasaros pradžia. Diena graži,
11 PAKELEIV|    jog toje apysakoje apie jį patį kalbama.~    Abudu ilgai
12 NEMUNU  |       mačiusi vargus, bet jau pati patyrusi ir netikrosios
13 NEMUNU  |   šaltos, be jausmo, kad mane patį ima šiurpas.~    Norėtųsi
14 VAGIS   |       nejaugi ji tat bus mano pati!~    Jaučiau, kaip šokinėja
15 VAGIS   |   taip gerai žinote: tat mano pati, su kuria, dėkavoti Dievui,
16 VAGIS   |    vaikščiodavau. Išsigandusi pati pradėjo klausinėti, kas
17 JONIUKAS|    visos galios šaukia vis tą patį: ~Ak vija panavija,~Jau
18 JONIUKAS|     koja ir duoda, duoda. Kai pati priilsus paleidžia Joniuką,
19 JONIUKAS|    dėsiu?!~    Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė
20 LAZDA   |     po šimtą kartų kartoti tą patį žodį - net mane visą prakaitas
21 LAZDA   |     nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip
22 SVECIAI |    dainos, broliai ir sesers, pati ir vaikai, - tai tik gražus
23 SVECIAI |       užpakaly rankas.~    Jo pati, su vaikais kertelėj sukniupusi,
24 ABEJOJIM|     jį visados kalbėdavom. Aš pati, su savo Jonu susipykusi,
25 ABEJOJIM|       motutė raudodama prašė. Pati taip savo krašto ir žmonių
26 ABEJOJIM|      ją lenkties, jos bijoti; pati nejusdama, dirbau taip,
27 ABEJOJIM|    Ona nėra. Belaukdama jų ir pati atsiguliau... Apsnūdau kiek
28 ABEJOJIM|        apsnūdau vėl ir vėl tą patį sapnuoju. Ir, regis, kelia
29 ABEJOJIM|       kalbėjo jinai ir išbėgo pati pažiūrėtų... Teberado dar
30 VIENARUD|    Dievo akyse geresnis... Jo pati sakė, kad velykinę atbuvęs,
31 VIENARUD|          Tai turbūt numirėlio pati? - paklausiau einančio žmogaus.~    -
32 VIENARUD|          Ne, tai jo motyna... Pati namie: jinai vakar gimdė...~    -
33 LIUDNAPA|       Pastovėjusi, kiek jinai pati norėjo, išnyko iš visų mūsų
34 LIUDNAPA|    mūsų tikėjimą ir kalbą. Tą patį ir ant šventoriaus, ir miestely
35 LIUDNAPA| kuriose bažnyčiose kunigai tą patį skaitę ir pasakoję;kad žmonės
36 LIUDNAPA|  jautrią ir galvą karštą, e į patį gyvenimą gal linksmiau kaip
37 LIUDNAPA|       didelis būrys...~    Tą patį vakarą, kai juos Juozapota
38 LIUDNAPA|     susirūpinimą, ataminė, ką pati vakar šaly gurbų matė, -
39 LIUDNAPA| blakstienų ašaros sublizgėjo. Pati nepajuto, kaip ėmė balsu
40 LIUDNAPA|      kuriuos dar teip nesenai pati sau viena teip mėgo kartoti,
41 LIUDNAPA| pasibaigė. Pasakojo, ką jinai pati ataminė ir ką nuo kitų girdėjo, -
42 LIUDNAPA|   nesuturės. Ko jinai bijojo, pati gerai nesuprato: ar savų
43 LIUDNAPA| pražudyti nori. Ėjo be kelio, pati nežinodama, katran kraštan
44 LIUDNAPA|     žvilgterėti, jį pamatyti. Pati nepajuto, kokiu būdu atsidūrė
45 LIUDNAPA|       atskirus lapelius, nebe patį žolyną. Dabarties nesuprato...
46 LIUDNAPA|     aiškesnį protą turėjo, ir pati viena pakiemiais vaikščiojo.
47 LIUDNAPA|   Petriukas?..~    Ar suprato pati tą savo klausimą? ar ataminė