Part

 1 PARSAPNI|        ilgai nedavė užmigti. Ant galo apsnūdau, ir mano omenę
 2 PIRMUTIN|         kunigo žodžių, laukia jų galo, - ir bėga iš bažnyčios
 3 BEDARBO |         bilietui nebepakako. Ant galo atvyko... Bet ir čia visur
 4 BEDARBO |        sušalęs, atsidūrė jis ant galo prie Liepojaus miesto sodno.
 5 BEDARBO |          viena be užsiėmimo. Ant galo ir ji pastojo fabrikon.~   
 6 ANTUETLI|      palšas, paskui melsvas, ant galo šviesiai mėlynas. Ant nušvitusio
 7 ANTUETLI|        palypėjau ankščiau... Ant galo, nuvargęs, atsirėmiau int
 8 ZVAIGZDE|       širdys abiejų drebėjo. Ant galo pamatėva: sugrįžta kažin
 9 ZVAIGZDE|    paskui niekados nemačiau. Ant galo atsiminė, kad mes stovim,
10 ZVAIGZDE|        lauke Simano stovylą: ant galo ji pasisuko už miškelio
11 PUGAKALN|  ištiesta dalge giltinę.~    Ant galo visu savo kūnu susidavė
12 PUGAKALN| norėdamas nors kiek apšilti. Ant galo susirietė padarytame guolyje
13 KUDIKYST|         nežinom, kas daryti. Ant galo susitarę einam pas Petrą,
14 KUDIKYST|          visa kas gali būti. Ant galo atsisveikinam su ja ir einam
15 KUDIKYST|          Juokias ir Marjona. Ant galo nuvargstu ir prašau jos,
16 PAKELEIV|          jaunikaitis pradeda ant galo abejoti ir, nors su skausmu
17 PAKELEIV|      žmogus, pats nežinai, kokio galo sulauksi. Kad nors lizdelį
18 NEMUNU  |       upė, kuri, vingiuodamos be galo, ant kiekvieno žingsnio
19 NEMUNU  |    rausvas bažnyčios stogas, ant galo staiga išlenda visas miestelis,
20 NEMUNU  |        aukšto upės kranto ir ant galo nyksta tolumoj...~    Ir
21 NEMUNU  |         obuolių nešinas; ant pat galo ateina "muzikantai": vienas
22 NEMUNU  |      ausis atidžiai klausos. Ant galo pradeda griežti, - čypia
23 NEMUNU  |         kitą, dar netikesnę. Ant galo mažesnysis atsistoja, nusitraukia
24 NEMUNU  |         ir suprantama...~    Ant galo, nemažai šiuo kartu pasipelniję,
25 NEMUNU  |    žmonės, nėra tiek drąsos. Ant galo žinau, kad sutiktų mane
26 NEMUNU  |          Kauno žiburiai.~    Ant galo garlaivis, priplaukęs prie
27 NEMUNU  |         gyvenimo privertė?.. Ant galo, ar būtų iš to kokia nauda?!. ~
28 VAGIS   |       kas iš lovos, ir gana. Ant galo nebeiškentėjau, iššokęs
29 VAGIS   |      maloniai žvengia...~    Ant galo atbudau kaip iš miego. Atsiminiau,
30 VAGIS   |         yra. Ilgai nesakiau: ant galo prisipažinau. Ramino ji
31 LAIMESZI|    išskaityti aukso raidžių. Ant galo atsirado jaunikaitis, kuris
32 JIIRJIS |     kartu gyvena ant svieto. Ant galo jiedu susitiko: jis jaunas
33 JONIUKAS|      sako, esąs žydo Iršos). Ant galo, ir tėvelio dabar nėra.
34 JONIUKAS|        sustodavo gomury.~    Ant galo vieną dieną prieš Velykas
35 PIESTUPY|      ramu ir smagu eiti. Bet ant galo intėjova miškan... Šiurpas
36 PIESTUPY|          girgžda...~    Kada ant galo laimingai išėjova iš miško,
37 PIESTUPY|    didesnės baimės gaivinti. Ant galo mačiau, kad ir sesuo nedrąsiai
38 LAZDA   |         užsiglaudė už daržinėlės galo.~    - Pašaukit man kokį
39 LAZDA   |  vaikščioti po seklyčią iš vieno galo kitan arba sėdinėti ažu
40 UBAGAS  |       Kaip neraudoti? - tarė ant galo senelis, - sunku pakiemiais
41 SVECIAI |   troškiam vagone veža ir veš be galo... Tik pirmasai Marytės
42 LIUDNAPA|       kad nežinai, žmogus, kokio galo ir tverties. E ir mūsų žmonių
43 LIUDNAPA|   prispaudėjais kovojo, laukdama galo...~    Juozapota baisiai
44 LIUDNAPA|          paskum viena kitą ir be galo buvo liūdnos: tą pakorė,
45 LIUDNAPA|        tęsėsi iš abiejų pusių be galo; plačios gatvės, tiesios
46 LIUDNAPA|          ir... žmonių, žmonių be galo... Visi, kaip negyvi, tylėjo...