Part

 1 PARSAPNI|       Dieve, Dieve!..~    - Kas tas nelaimingas? - mislijau
 2 PARSAPNI|    išsvajotas ligos paveikslas: tas vaikas numirė nuo raupų
 3 PARSAPNI|         piningus teip pat, kaip tas nelaimingas dievobaimingas
 4 PARSAPNI| tikėjimo! - kalbėjo galiūnas. - Tas dėl to, kad jūs nesitikit
 5 PIRMUTIN|    tolimą, negalimą daiktą, nes tas buvo kitur - ne pas mus...
 6 PIRMUTIN|   naujieną...~    - Sakyk, kaip tas atsitiko? - prašau drebančiu
 7 PIRMUTIN| darbininko, tveria jį už pečių. Tas pasipurto ir nukrato juos
 8 BEDARBO |      pergalėti. O jų kapą, kaip tas rudens lietus, mirko kasdien
 9 BEDARBO |         pat likimas laukia. Jei tas ašaras surinkti, pasidarytų
10 ANTUETLI|    Senai norėjau pamatyti, kaip tas apgulęs miestą rūkas išrodo
11 ANTUETLI|      tik matomus laivelius. Kur tas visa kas dingo? Rasit nuskendo
12 ZVAIGZDE|      eina prievaizdas Ginbutas (tas pats, kurs ir dabar paupyje
13 ZVAIGZDE|      kas nors kartą pakliūdavo: tas visą gyvenimą minėdavo.
14 ZVAIGZDE|     pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo. O dabar miškus
15 KUDIKYST|       ir sukam sau galvas, kaip tas visa kas gali būti. Ant
16 KUDIKYST|    ramiu!~    - Garnys, garnys, tas ilgakaklys! - girdžiu jau
17 KUDIKYST|     kada tik žiūriu pro langą į tas pušis ir egles, visados
18 KUDIKYST|         visados ta pati mintis, tas pats sulyginimas ateina
19 KUDIKYST|             Nors nesuprantu, ką tas reiškia, bet man daros baugu
20 PAKELEIV|       perdedi, - sako Petras. - Tas dvarponis geras žmogus,
21 PAKELEIV|     galbūt ir neituva pas jį... Tas bjauru!.. Tau tat nors pažįstamas
22 NEMUNU  |        jų gryčelių.~    - Kieno tas miestelis, kaip jis vadinas? -
23 NEMUNU  |     mano širdį ir mintis. Šitai tas ant kalnelio sodžius teip
24 NEMUNU  |        dar, žinoma, nemato, kad tas "monopolis" tik nauja žmonėms
25 NEMUNU  |     klausosi dainuškos, kurioje tas jų neįvykdintas tikėjimas
26 VAGIS   |          pirštu nepalytėjau. Ir tas tik vienas atsitikimas ramumo
27 VAGIS   |   vienok ir dabar dažnai dažnai tas pats kirminas mano širdį
28 LAIMESZI|         žiburys tat jūsų laimė; tas, kuris užlips ant to kalno
29 JONIUKAS|         mažą darželį teturi (ir tas, sako, esąs žydo Iršos).
30 JONIUKAS|    Nesuprato gerai Joniukas, ką tas visa kas reiškė, bet ir
31 JONIUKAS|     visai dar mažą palikusi. Ką tas reiškia, Joniukas gerai
32 JONIUKAS|      bulbių pridėti; matė, kaip tas "dėdė" padavė motutei poperinį
33 JONIUKAS|         rytais buvo, bet patiko tas darbas Joniukui: buvo ne
34 JONIUKAS|    Joniukui akin, yra maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis
35 PIESTUPY| Mataušas jam davęs.~    Parūkęs tas žmogus pypkos, padėkojęs
36 PIESTUPY|           žinojau, bet ar padės tas įnagis prieš numirėlius,
37 PIESTUPY|    skersai kelią upelis. Upelis tas nedidelis, kuone visai išdžiūvęs,
38 UBAGAS  |      jausmų sukėlė jo krūtinėje tas pirmasis duonos kąsnelis,
39 SVECIAI |         nebesuprantu... Nejaugi tas, kas buvo, sapnas nebesugrąžinamas?..
40 SVECIAI |         buvo įgėrę.~    - Šitai tas norėjo mane užmušti! - šaukė
41 ABEJOJIM|        ir tai gyvena. Dabar man tas visa kas nebelabai ir rūpi.
42 LIUDNAPA|        ir atsigręžiau. Pamačiau tas jos akis. Ne, tai ne akys.
43 LIUDNAPA|      mano Petriukas?.." Bet kas tas jos Petriukas, nepasakydavo...
44 LIUDNAPA|        ramiau galėjau matyti ir tas klaikias, be gyvybės akis,
45 LIUDNAPA|   žvaigždės - laimės žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs