Part

 1 ANTUETLI|          po šitą pūkų jūrą, kaip tat daro maži vaikai, lakstydami
 2 ANTUETLI|          kupečius šieno. Žinoma, tat buvo tik graži iliuzija:
 3 ZVAIGZDE|         malonus, kad rodėsi, jog tat yra apsnūdusios prigimties
 4 ZVAIGZDE|       žvaigždę ir galvojava, kas tat gali būti, kad dieną žvaigždė
 5 ZVAIGZDE|          Baltrumi. Nežinova, kas tat gali būti...~    - Kokią
 6 PUGAKALN|        betupėdamas įžiūrėjo, kad tat buvo didelė žemai palinkusiomis
 7 PUGAKALN|         Prisistato jis sau, kaip tat būtų gera būti šilumoje,
 8 KUDIKYST|        regis, kad aukštoji pušis tat ne kas kitas, kaip tik žydas
 9 KUDIKYST|        prisiartinusi motina. Juk tat tavo sesytė.~    Nieko nesuprantu:
10 PAKELEIV|          jį... Tas bjauru!.. Tau tat nors pažįstamas jis, o aš
11 NEMUNU  |   miškais ir pievomis krantai, - tat ne kaleidoskopas, bet gyva
12 NEMUNU  |        savo vandenų paviršiu, ir tat ant savęs nejaučia. Šaltas
13 NEMUNU  |     palengvo, kad tik tik galima tat pasergėti. Jų viduryje stovi
14 NEMUNU  |          sielius Nemunan; galbūt tat mano matyti ar pažįstami
15 NEMUNU  |           man ateina mintis, kad tat turi būti kampininkas Vildžiūnas,
16 NEMUNU  |       pradeda dainuoti rusiškai: tat kažin kokia kareivių daina,
17 NEMUNU  |        dainuoti apie "monopolį". Tat paprasta, naujosios formacijos "
18 NEMUNU  |       žiūriu, šypsosi taip, kaip tat paprastai daro moterys,
19 NEMUNU  |         ant galvos: be abejonės, tat sodžiaus mergaitė, nelaimingais
20 NEMUNU  |       nuo jos obuolių priimti, - tat paleistuvė ir užsikrėtusi! -
21 VAGIS   |         maniau sau, - nejaugi ji tat bus mano pati!~    Jaučiau,
22 VAGIS   |          žmonių ir patyriau, kad tat pasiturinčių ir gerų tėvų
23 VAGIS   |         ją ir taip gerai žinote: tat mano pati, su kuria, dėkavoti
24 VAGIS   |        mano širdyje gimdo...~    Tat buvo po pačių mano piršlybų.
25 VAGIS   |          tik pasigirtų.~    - E, tat šitai kodėl tu per slenkstį
26 VAGIS   |          patirs, sužinos, kad aš tat padariau, - kas mane laukia -
27 TIKEJIMA|   šiurkščiu balsu, tardamas, kad tat kokia nors "reklama".~    -
28 TIKEJIMA| skaitysiu.~    Imu ir skaitau... Tat laiškas abejojantiems tikėjime,
29 LAIMESZI|         iš aukso raidžių. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjos
30 LAIMESZI|         senelis. - Šitas žiburys tat jūsų laimė; tas, kuris užlips
31 LAIMESZI|    apsiaupė aukšta akmenų siena: tat buvo žuvusiųjų kūnai.~   
32 LAIMESZI|        vietą.~    Bet nesutūrėjo tat naujų drąsuolių minių nuo
33 LAIMESZI|          nuo jo atsitraukti: juk tat buvo jų vargingos kelionės
34 LAIMESZI|        vargingos kelionės galas, tat žmonių laimė jų akyse stovėjo...~   
35 LAIMESZI|       nulenkė savo galvas žemyn: tat buvo jų išganytojų kūnai,
36 KLIUDZIA|                   KLIUDŽIAU ~    Tat buvo nedidelė balta katytė.
37 JONIUKAS|        prisiglausti; jautė, kaip tat gera turėtų būti, bet nedrįso.
38 LIUDNAPA|        šūkauti ir dainuoti, kaip tat tik moka žmogus, miškan
39 LIUDNAPA|       dėkingas Sutvertojui ir už tat, kad dar turėjau sveikas
40 LIUDNAPA|         prakalba ir poperis buvo tat anasai laukiamas vėjelis,
41 LIUDNAPA|   Sušaudęs juos jisai, katyt, už tat, kad jie žmonėms bažnyčioj
42 LIUDNAPA|     Juozapota baisiai atsimainė. Tat jau nebebuvo toj graži moteris,
43 LIUDNAPA|              Ir ėmė sakyti, kaip tat buvo. Kaip paskutinį kartą,
44 LIUDNAPA| gražesnės... Bet nesistebėjo int tat Juozapota, nors kitą kartą