Part

 1 PARSAPNI|        sapniai...~    Pasijutau tartum šviesioj pasaulėje, kurią
 2 BEDARBO |        ošimas ir šlamėjimas jam tartum žinomas, jau girdėtas: jis
 3 BEDARBO |      ošime ir vėjo švilpavimuos tartum girdi jis gatve einančių
 4 BEDARBO |  raižančius darbininkų nugaras. Tartum tai vargdienių vaitojimus
 5 BEDARBO |     gailestingos vėjo stygos, - tartum tai atbalsis tų, kurie,
 6 BEDARBO |         geria. Šaltas skystimas tartum šildo Lauryno vidurius,
 7 BEDARBO |  kišenėn ir skubinai atsistoja, tartum bijodamas pasivėlinti. Nutveria
 8 BEDARBO |      krintantieji medžių lapai, tartum glostydami pamėlynavusį
 9 ZVAIGZDE|           sušuko Baltrus, - lyg tartum kas žiba!~    Sustojova
10 KUDIKYST|       vienas. Ir teip man gera, tartum sparnai auga. Visu sprindžiu
11 LAZDA   |     lazdą, pavartė ją, pavartė, tartum ką savo galvoj svarstinėdamas,
12 UBAGAS  |         glostė plaukus ir veidą tartum senai manęs pasilgęs, ištroškęs.
13 UBAGAS  |       visai nebegalėjo kalbėti, tartum jam kas kvapą gniaužė: mačiau
14 SVECIAI |       rankas, žiūrėjo aplinkui, tartum šitą juodą žemę norėjo apimti
15 SVECIAI |         Vaikai vis dar bailiai, tartum netikėdami jo žodžiais,
16 ABEJOJIM|        nuo manęs veidus suka ir tartum kitu balsu kalba. Ir vėl
17 ABEJOJIM|      vakaras, - atsimena jinai, tartum ko išsigandusi, - galvijus
18 BRISIAIA|        per miegą: šlama netoli, tartum eina kas svetimas... Sunkiai
19 BRISIAIA|         snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir paspaudęs
20 BRISIAIA|        seną galvą nuo kojų Ir., tartum ko išsigandęs, netikėtai...
21 BRISIAIA|           Brisius šiepia snukį, tartum norėdamas šyptelėti, bet
22 BRISIAIA|     bailiai ir žiūri int žmogų, tartum klausdamas, kam čenai jį
23 VIENARUD|   stovėjo kažin kokie rūstūs ir tartum verkė žmogaus ir jo gyvenimo, -
24 VIENARUD|     rūsčiai žiūrėjo int mane ir tartum sakė: "Neišbėgsi; niekai
25 VIENARUD|       ir neramiai dairės atgal, tartum bijojo, kad kas nepamatytų
26 VIENARUD|        į vienas kitą pažiūrėti, tartum slėpė savo veidus. Bet visi
27 LIUDNAPA|         akis pastovėjo… Paskum, tartum atsakymo nesulaukusi, nuėjo
28 LIUDNAPA|         ją išvydę, visi nutilo. Tartum giltinė pro šalį pralėkė.
29 LIUDNAPA|            Juozapota atsistojo, tartum ko išsigandusi. Bet tuojau
30 LIUDNAPA|         ir šakes ir apsidairęs, tartum ko bijodamas, greitai išnyko
31 LIUDNAPA| Petrienę. Valandėlę tylėjo. Jai tartum saldu buvo turėti svetimą
32 LIUDNAPA|  graudulys paėmė. Gerklę staiga tartum kas kamuoliu užukišė; ant
33 LIUDNAPA|     akim žvilgterėjo int ubagę, tartum nuo jos tik tikėjos išgirsti
34 LIUDNAPA|          kad niekas nepamatytų. Tartum bijojo, kad kas nesuturėtų
35 LIUDNAPA|       ar kas nemato. Pastovėjo, tartum atsigaudama; paskum žvilgterėjo
36 LIUDNAPA|     nuramino ją, padrąsino. Lyg tartum genio tauškėjimas galėjo
37 LIUDNAPA|         nebe genio tauškėjimas: tartum šimtas kultuvų mušė int
38 LIUDNAPA|      akis ir tvėrės už krepšio, tartum ginklo ieškodamas. Pamatęs
39 LIUDNAPA| klausyties. Kažin kokie balsai, tartum verksmas ir klyksmas pasigirdo.~    -
40 LIUDNAPA|       gyvas!.. - raudojo jinai, tartum abejodama.~    Tai glostė
41 LIUDNAPA|   sopulio skaudžiai sudejavo... Tartum vis dar netikėjo, kad teip
42 LIUDNAPA|        kiekvieno žingsnio matė. Tartum nuo jų sau pagelbos laukė,
43 LIUDNAPA|      Tik vieną kartą tose akyse tartum spindulys žybtelėjo. Kaip
44 LIUDNAPA|        ir laimingus, stebėjosi, tartum norėdama ką atsiminti, ir