Part

 1 PARSAPNI|         nuo Dievo savo vaikus. Dėl ko jūs, - kalbėjo atsigręždamas
 2 PIRMUTIN| smilkiniuos, ūžia ausys. Matau tą, ko buvau nematęs. Nuo tilto
 3 PIRMUTIN|            juos namon.~    - O tau ko čia reikia, ar ir tu maištininkas? -
 4 BEDARBO |       vargo ir nelaimių, daug visa ko patyrė, tečiaus didžio bado
 5 BEDARBO |                    Nėr žinios, dėl ko jam užeina noras valgyt.
 6 ZVAIGZDE|            int mudu.~    - Na, tai ko judu čionai gulita? - geru,
 7 ZVAIGZDE|            šiurpas parėjo.~    - O ko jūs čionai, uncvotai, sustoję
 8 ZVAIGZDE|         lydį arba lyną, tai būdavo ko nešti. Nors daugiausia tų
 9 KUDIKYST|        mažasis ima verkti.~    - O ko jūs, vaikeliai? - klausia
10 KUDIKYST|            Ut, žiūrėkit, - kaip ir ko pabūgęs, sako pašnibždomis
11 KUDIKYST|           šalis dairyties, iš viso ko stebėdamos ir nieko nesuprasdamas.
12 PAKELEIV|      skaitei...~    - Dar, žiūrėk, ko gero, ir mudviem paminklus
13 NEMUNU  |          pasidaro taip gailu kažin ko tokio brangaus - tos praeities,
14 VAGIS   |            manęs lenkės. Jeigu kas ko neįveikdavo ar darbe, ar
15 LAIMESZI|      senelis ir paklausė jų:~    - Ko jūs čia susirinkote ir laukiate?~   
16 JONIUKAS|          motutė skundėsi, kad nėra ko valgyti, trūksta duonos,
17 JONIUKAS|           Kur aš dabar dėsiuos, iš ko gyvęsiu! - dejuoja motutė...~   
18 JONIUKAS|            šaukti:~    - Na, šitas ko gi čia atėjo, dar to nebuvo!
19 PIESTUPY|            eiti.~    Iš tiesų buvo ko bijoti.~    Vieną kartą
20 PIESTUPY|        buvęs ir drąsus.~    - O tu ko čia mano ratuose sėdi? -
21 PIESTUPY|         išlaksto, taigi dabar nėra ko bijoti... Aš mat ėjau bobutės
22 UBAGAS  |       pargrįžau tėvynėn.~    Kažin ko dirstelėjau šalin ir pamačiau
23 UBAGAS  |            karčios ašaros...~    - Ko tamsta raudi? - paklausiau
24 SVECIAI |          visą prakaitais išpylė, - ko aš dabar taip išsigandau?
25 SVECIAI |        jausmų, kaip pirma... Kažin ko trūko. E daugiau visai nuo
26 SVECIAI |           pečių apsisiautus…~    - Ko tu, Marusia, nuo manęs nori? -
27 SVECIAI |   bučiuodamas jos veidą.~    Kažin ko abu atsigręžė int duris
28 ABEJOJIM|             kaip kartu išėjo. Nėra ko Dievo rūstinti, abiem gerai
29 ABEJOJIM|            blizga ašaros.~    - Ir ko jisai manim netiki? kam
30 ABEJOJIM|             atsimena jinai, tartum ko išsigandusi, - galvijus
31 BRISIAIA|         galvą nuo kojų Ir., tartum ko išsigandęs, netikėtai...
32 VIENARUD|       širdį, taip buvo gaila kažin ko tolimo ir nežinomo, kad
33 VIENARUD|         dienų ir numirė...~    - E ko tos moterys čia taip rėkavo?~    -
34 VIENARUD|            moterų krūvelę. Iš visa ko buvo matyti, kad jų užmanymas
35 LIUDNAPA|            neišnykdavo... Ir kažin ko gaila man būdavo... Ką tu
36 LIUDNAPA|          int mane žiūrėjo...~    - Ko tamsta nori? - dusliu balsu
37 LIUDNAPA|        Juozapota atsistojo, tartum ko išsigandusi. Bet tuojau
38 LIUDNAPA|        šakes ir apsidairęs, tartum ko bijodamas, greitai išnyko
39 LIUDNAPA|           širdis dažnai pasako tą, ko galva nesupranta. Ir jeigu
40 LIUDNAPA|            nebepamatys, nesuturės. Ko jinai bijojo, pati gerai
41 LIUDNAPA|        žmonių, ar kazokų, ar kažin ko kito, klaikaus ir nežinomo.
42 LIUDNAPA|    nebedrįso eiti. Bijojo, kad vėl ko nesusitiktų. Dabar jai regėjos,
43 LIUDNAPA|       nepaklaus kartais jie patys, ko jinai šitan miestan atėjo
44 LIUDNAPA|      nežinodama, kur dėties.~    - Ko čia dairais? ar ką pametei? -