Part

 1 PARSAPNI|        veidą, pabalusias išverstas akis, jaučiau dejavimus jo širdies,
 2 PARSAPNI|            rankos.~    Aš pakėliau akis ir staigu pamačiau, kad
 3 PIRMUTIN|     klausiu aš, pašokęs ir iškėtęs akis.~    - Sakau, darbininkai
 4 BEDARBO |     Ateitis linksmai žiūrėjo jam į akis, ir jis, pilnas tikybos,
 5 ZVAIGZDE|              Geras gi tu, Simanai, akis turi, kad galėjai ją pamatyti.~   
 6 PUGAKALN|           linksmą veidą ir mėlynas akis, į jį taip maloniai žiūrinčias.
 7 KUDIKYST|        negerai. Išsigandę, išplėtę akis, žiūrime tai į vienas kitą,
 8 KUDIKYST|        rodo pirštu duobėn. Išplėtę akis žiūrim vandenin ir matome
 9 KUDIKYST|          jai ranką; paskui iškėtęs akis žiūriu, kaip mažas kūdikis
10 NEMUNU  |            traukia prie savęs mano akis ir širdį. Žiūriu ir negaliu
11 NEMUNU  |             atkreipiu liūdnas savo akis į žaliuojančias pievas ir
12 NEMUNU  |              Ir vėl atkreipiu savo akis į platų galingą Nemuną,
13 NEMUNU  |      pastebėjęs įbestas į save jos akis, rausta ir sukasi į šalį.
14 NEMUNU  |     studentę už rankos ir, iškėtęs akis, žiūriu į tą nelaimingą "
15 PIESTUPY|            prie manęs... Iš baimės akis užmerkiau ir laukiau, kad
16 PIESTUPY|     širdies nukrito.~    Išskėčiau akis ir pašokau nuo vietos. Čia
17 LAZDA   |   prakaitas išmušdavo ir turėdavau akis pilnas ašarų. Matydavau,
18 LAZDA   |           Paskum pakėlė į mus savo akis ir netikėtai paklausė:~    -
19 LAZDA   |       Apsvaigęs pakėliau nuo žemės akis ir pamačiau priešais mane
20 LAZDA   |             Atsitekėjęs pramerkiau akis ir pamačiau savo jaučius
21 LAZDA   |            krūptelėjom ir išskėtėm akis: tėvas pakėlė ranką ir rodė
22 UBAGAS  |            nuo ašarų be blakstienų akis ir norėjo kažin ką pratarti,
23 SVECIAI |      ragaišio...~    Vaikai iškėtę akis klausė.~    - E mes lėlytę
24 ABEJOJIM| nemylėdamas ėmė? - klausia iškėtus akis Jonienė.~    - O, ir labai
25 BRISIAIA|      amžinai merkia jo traškanotas akis, tečiaus vaiko nuo savęs
26 BRISIAIA|         riebios! Pramerkia Brisius akis ir saldžiai žiovauja, jas
27 BRISIAIA|       sopulio pervertas. Pramerkęs akis tik spėja pamatyti, kaip
28 VIENARUD|            paklausiau: "Tai, visas akis išraudojau, tų savo pinigėlių
29 LIUDNAPA|            kad dar turėjau sveikas akis ir gerą ausį. Juk tūlas
30 LIUDNAPA|      tiesiai int mane savo baisias akis intbedusi. Neišturėjau:
31 LIUDNAPA|      atsigręžiau. Pamačiau tas jos akis. Ne, tai ne akys. Tai buvo
32 LIUDNAPA|            intbedusi savo klaikias akis, žiūrėjo int mane.~    Nežinojau,
33 LIUDNAPA|        Staiga vėl intbedė int mane akis ir paklausė:~    -Ar nežinai
34 LIUDNAPA|           Petriukas?…~    Intbedus akis pastovėjo… Paskum, tartum
35 LIUDNAPA|          savo klaikias, be gyvybės akis, ilgai ilgai int mane žiūrėdavo.
36 LIUDNAPA|           tas klaikias, be gyvybės akis, ir tą nesuskaitomą skaičių
37 LIUDNAPA|        taip žadanti, iš tikrųjų gi akis visiems norinti apdumti:
38 LIUDNAPA|   pažiūrėjus int piktas Urbonienės akis, tik sučiaupė lūpas ir nusisukė.
39 LIUDNAPA|               Tik tada nustebusias akis pakėlė, kada pasimeldusi
40 LIUDNAPA|         Juozapota sėdėjo išbalusi, akis išplėtusi. Jos ausyse skambėjo
41 LIUDNAPA|         sunkiai pakėlė savo girtas akis ir tvėrės už krepšio, tartum
42 LIUDNAPA|                 Tik dabar, pakėlęs akis, pažino Juozapotą, kada
43 LIUDNAPA|             intbesdama int ją savo akis.~    Norėjo pasijudinti,
44 LIUDNAPA|          savo klaikias, be gyvybės akis, klausė tūlą:~    - Ar nežinai