Part

 1 PARSAPNI|             Aš atsigręžiau: šalip manęs stovėjo nepažįstamas galingas
 2 PARSAPNI|        kalbėjo atsigręždamas prie manęs galiūnas, - laukiate visko
 3 ZVAIGZDE|              tarė pasilenkęs prie manęs Simanas, papasakok mums
 4 ZVAIGZDE|          dar žvaigždė? - paklausė manęs.~    Pakėliau galvą aukštyn -
 5 KUDIKYST|      nenumirei, argi nebūtų gailu manęs palikti? - sako jausmingu
 6 KUDIKYST|        Moteriškė prisiartina prie manęs ir padeda ant lovos kažin
 7 NEMUNU  |            Atbudęs matau priešais manęs sėdinčią jauną merginą.
 8 VAGIS   |     nebuvo. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Jeigu kas ko neįveikdavo
 9 VAGIS   |       sutūrėdavau. Dabar ir pusės manęs nebeliko... O kaip mėgdavau
10 VAGIS   |         vestuvės ar vakaruškos be manęs neapseidavo: visur būdavau,
11 VAGIS   | neapseidavo: visur būdavau, visur manęs vieno buvo pilna, ir visiems
12 VAGIS   |         ja: mačiau, kad ir ji nuo manęs nesišalina... Laikas greitai
13 VAGIS   |           ir atsiguliau... Niekas manęs negirdėjo ir nematė nė važiuojant,
14 TIKEJIMA|     nedrąsiai prisiartina ji prie manęs ir, kišdama man popierį,
15 TIKEJIMA|      geras! - maldaudama prašo ji manęs tokiuo balsu, kuris liudija,
16 TIKEJIMA|          ir pirma, tolinas ji nuo manęs iš palengvo, nedrąsiai.
17 PIESTUPY|               Brolis nutraukė nuo manęs kailinius. šalčio, kaip
18 PIESTUPY|        buvau einąs, nes sesuo jau manęs laukė.~    - Palauk, skara
19 PIESTUPY|           arti arti, čia pat prie manęs... Iš baimės akis užmerkiau
20 LAZDA   |       mumus dvejus metus ir - dėl manęs visai netikėtai - paliko
21 LAZDA   |    lenkišką knygą, atsistojo prie manęs ir liepė skaityti: jisai
22 LAZDA   |      pamačiau savo jaučius netoli manęs stovinčius: jie atgręžę
23 UBAGAS  |     plaukus ir veidą tartum senai manęs pasilgęs, ištroškęs. Klausiaus,
24 UBAGAS  |      galvą, kaip ir slėpdamas nuo manęs savo veidą, padėkojo drebančiu
25 SVECIAI |         tik Marytei su vaikais be manęs skurdu. Ir dovanų jiems
26 SVECIAI |               Ko tu, Marusia, nuo manęs nori? - kalbėjo sargybinis,
27 SVECIAI |           ateiti.~    - Matau: tu manęs nemyli.... - ėmė raudoti
28 SVECIAI |         tėvas, - argi nepažįstate manęs? Aš jūsų tėvelis ir myliu
29 SVECIAI |          dabar laiminga?.. Kam už manęs ėjai? Juk aš tavęs nespyriau,
30 ABEJOJIM|           su juo kartu. Ir kas iš manęs? Buvau stipri, sveika. E
31 ABEJOJIM|         vis sirginėju... Ir pusės manęs nebėra...~    Sučiaupus
32 ABEJOJIM|      žinai, kad jam tėvai neleidė manęs imti, iš namų jį išvarė.
33 ABEJOJIM|           gyvenom. Daug jisai dėl manęs nukentėjo, daug vargo pamatė,
34 ABEJOJIM|          būdavo gaila. Ir vis dėl manęs, dėl vaikų... E padėti jam
35 ABEJOJIM|      Petras, ar kur neišėjo. Nors manęs jisai seniai jau nebežiūrėjo,
36 ABEJOJIM|         kokie kitoniški - vis nuo manęs veidus suka ir tartum kitu
37 ABEJOJIM|         kad Dievas atatolintų nuo manęs nelaimę, išgelbėtų nuo tų
38 ABEJOJIM|          Negalėdama ištraukti nuo manęs žodžio, matydama, kad nesusikalbės,
39 ABEJOJIM|          E Petras visus metus ant manęs pyko ir žvairavo: tylėjau
40 LIUDNAPA|   parinkęs. Bet tu buvai toli nuo manęs, toli, ir aš net nežinojau,
41 LIUDNAPA|        išėjau oran, kur jau laukė manęs pastatyta po pušimis gulimoja
42 LIUDNAPA|   vasarinių namų susirinko netoli manęs gražiai apsitaisę vyrai
43 LIUDNAPA|       pajutau, kad jinai jau prie manęs: stovi, tiesiai int mane