Part

 1 PARSAPNI|         pildyti mano paliepimus ant žemės; siunčiu ir dabar. Keliauk
 2 PARSAPNI|            jo sūnus, gyvendamas ant žemės, išeitų mokslus ir, užmiršęs
 3 PARSAPNI|           plotą oro terp dangaus ir žemės, įlindo pro langą į stovinčią
 4 PARSAPNI|       kryžius su triukšmu krito ant žemės ir kaip Žagaris, voliodamasis
 5 PIRMUTIN|            daugiau, paverčia jį ant žemės, muša kumščiais, spardo
 6 BEDARBO |        krinta ant papurusios juodos žemės geltoni medžių lapai; o
 7 BEDARBO |             sodžiun, ten nusipirkti žemės gabalėlis ir ūkininkauti.
 8 ZVAIGZDE|            kaulus, kol atsisėdo ant žemės.~    - Tai gal javus lankėta? -
 9 PUGAKALN|              Nuvargęs pargriuvo ant žemės ir pajuto, kad iš akių krinta
10 PUGAKALN|        kietą daiktą ir parkrito ant žemės. Apčiupinėjęs aplinkui patyrė,
11 PAKELEIV|     pavydžiu tiems, kurie nors mažą žemės sklypelį turi; žinau, kad
12 VAGIS   |          ratus įkeldavau, kelmus iš žemės išraudavau, vienu rankos
13 VAGIS   |             ir parkrito negyvas ant žemės, nė vieno žodžio neprataręs.~   
14 KLIUDZIA|           ir strielos. Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strielas sulaužiau
15 JONIUKAS| sugriuvusioj nedidelėj trobelėj, ir žemės vieną mažą darželį teturi (
16 JONIUKAS|      užgniaužia. O ji numeta jį ant žemės, primyga koja ir duoda,
17 JONIUKAS|             Joniuką, jis negali nuo žemės atsikelti - taip jam visus
18 PIESTUPY|          šakos nusvirusios ligi pat žemės; taip ir rodos, kad iš po
19 PIESTUPY|        atsakiau drąsiai imdamas nuo žemės pagalį, kurį iš baimės buvau
20 LAZDA   |          pasverdėjęs pargriuvau ant žemės: net mano jaučiai pašoko
21 LAZDA   |              Apsvaigęs pakėliau nuo žemės akis ir pamačiau priešais
22 LAZDA   |         pakėlė mane viena ranka nuo žemės ir paspyręs koja numetė
23 UBAGAS  |            ašaromis puola ant kelių žemės bučiuotų. Graudu buvo ir
24 UBAGAS  |          sodžiaus, pačioj pamiškėj. Žemės jo buvo ne kiek, bet bičių
25 UBAGAS  |         tamstos gal namai sudegė ar žemės nebeturi? - neiškentėjau
26 SVECIAI |           pakėlė jį viena ranka nuo žemės ir paspyręs koja numetė
27 SVECIAI |            plaukų ir parmetė ją ant žemės.~    - Kieno tasai kūdikis? -
28 SVECIAI |         primuštą Antaną pavertė ant žemės ir surišo užpakaly rankas.~   
29 ABEJOJIM|            daug vargo pamatė, kolei žemės puselę nusipirko. E kaip
30 ABEJOJIM|        metais daugelis iš čia, savo žemes pardavę, Vitebsko gubernijon
31 ABEJOJIM|          mano tėvelių žemę atpirko. Žemės daug, e jisai vienas: laksto,
32 VIENARUD|      sumanęs, regėjos, gyvas būčiau žemės lindęs. Net gražūs kapai,
33 LIUDNAPA|       skaityti, bet pamečiau ją ant žemės, išsitempiau visas ir, kaip
34 LIUDNAPA|           nebe ponų; kad tie, kurie žemės neturi arba turi labai maža,
35 LIUDNAPA|       turintis pakaktinai nuosavios žemės, turintis paaugusius vaikus
36 LIUDNAPA|            ir dar prakišti galima - žemės negauti. Ir paskum vienas
37 LIUDNAPA|        valdžios, įgis laisvės, gaus žemės ir susilauks vaikų. Pasakojo
38 LIUDNAPA|         murmėjo. Šaly jo gulėjo ant žemės šikšninis krepšis ir...
39 LIUDNAPA|             murmėjo, keldamasis nuo žemės.~    Juozapota, jį pamačiusi,
40 LIUDNAPA|       kovoję; kaip matęs brolį, ant žemės negyvą parkritusį, ir Banį,
41 LIUDNAPA|            ir apalpusi parkrito ant žemės... ~* * * ~    Vos ne vos
42 LIUDNAPA|             nuvaryti...~    Ant jos žemės jau rusas sėdėjo…~    Juozapota