Part

 1 ANTUETLI|     pastebėti, kaip jos apvalios, tarsi kamuoliai, bangos iš palengvo
 2 PUGAKALN|           staugia Švico kalnuose. Tarsi visos pragaro dvasios išlindo
 3 PUGAKALN|      kvėpuodamas ir skubėdamas, - tarsi bijojo pasivėlinti. Ėjo
 4 PUGAKALN|    parvirsdamas ir atsikeldamas - tarsi užpakalyj jau nebetoli jautė
 5 PUGAKALN|       nusišypsojo iš savo patalo: tarsi rengėsi čionai nakvoti.~    -
 6 PUGAKALN|      jaučiasi šilčiau ir geriau - tarsi pačios motynos ranka paglostytas
 7 PUGAKALN|     sugrįšiu int tave, - šnibžda, tarsi ją ramindamas, jaunikaitis. -
 8 KUDIKYST|         vienas kitą, tai į lopšį, tarsi klausdamies, kas dabar reikia
 9 KUDIKYST|     kokios nors "lėlės" plaukant. Tarsi bijodamies, kad kas mūsų
10 KUDIKYST|         aš nenumiriau? - klausiu, tarsi gailėdamos, kad teip neatsitiko.~    -
11 KUDIKYST|      kojom, o maloni dainos gaida tarsi lepina ir liūliuoja prie
12 KUDIKYST|           apsitaisę. Vidury stovi tarsi pataisyta aukšta lova, ant
13 PAKELEIV|    būdamas, anot žmonių pasakymo, tarsi kokiuo valkatumi, nebesitikėdamas
14 PAKELEIV|      gaidas. Visas miškas atgyja: tarsi ir jis tos dainos skausmus
15 NEMUNU  | iškilmingai plaukia vakarų šalin, tarsi visai nejausdamas ant savo
16 NEMUNU  |        pučia vasaros rytys vėjas, tarsi maloniai glostydamas, draiko
17 NEMUNU  |       pačios aukščiausios vietos, tarsi visa ir visus laikydama
18 NEMUNU  |        atskirtas nuo tų sodiečių, tarsi išmestas iš jų tarpo...
19 NEMUNU  |           į platų galingą Nemuną, tarsi nuo jo laukdamas širdies
20 NEMUNU  |        stygas: pakeltas jo veidas tarsi be jokio išsireiškimo, bet
21 NEMUNU  |          atsakyti, tyli išraudęs, tarsi stebėdamos iš jos kalbos
22 NEMUNU  |        akys žiba piktu džiaugsmu, tarsi ji laiminga tuo, kad viešai
23 NEMUNU  |      darosi nesmagu ir net baugu. Tarsi nuo baisiausio žmogaus,
24 NEMUNU  |          nelaimingą "paleistuvę", tarsi norėdamas ir save, ir savo
25 VAGIS   |           ir tokia tyla aplinkui, tarsi visa išmirė: girdėjau tik,
26 VAGIS   |       gurban, duris užrakinau ir, tarsi nieko neatsitiko, nuėjau
27 TIKEJIMA|        dūkso palši sniegų kalnai, tarsi kažin apie ką liūdnai užsimąstę,
28 LAIMESZI|      akmenis. O visokios šmėklos, tarsi pragaro dvasios, lakstė
29 KLIUDZIA|       mane nelaimingas gyvulėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau...
30 KLIUDZIA|       jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė
31 JIIRJIS |      žodžiais skambėjo. Ir jiedu, tarsi atgijusiu ir sutvirtėjusiu,
32 JONIUKAS|        langelių arba vyniodamies, tarsi gyvi, šliaužė per stiklą
33 JONIUKAS|            bet ir jo mažą širdelę tarsi replėmis kas krūtinėje suspaudė.
34 JONIUKAS|             sako Morkūno Antanas, tarsi suprasdamas Joniuko slaptą
35 JONIUKAS|        namelį Joniukas apsistoja, tarsi nedrįsdamas toliau eiti.
36 JONIUKAS|          dabar jis supurvintas ir tarsi nelaimingas. Joniukas žvilgteri
37 JONIUKAS|     dejuoja motutė...~    Staiga, tarsi tik dabar pamačiusi Joniuką,
38 PIESTUPY|     greitai, sunkiai kvėpuodamas, tarsi skubėjo, tik pastebėjau,
39 PIESTUPY|           mano sesuo tokiu balsu, tarsi jai didžiausias akmuo nuo
40 PIESTUPY|       laiką stovėjova ant vietos, tarsi nesuprasdamu, kas atsitiko.