Part

 1 PARSAPNI|      veidą. O senas susikumpinęs žmogus vis verkė; jo gailestinga
 2 PARSAPNI|    stovėjo nepažįstamas galingas žmogus labai aukštas, rūstaus rimto
 3 BEDARBO |      stovi susitraukęs išblyškęs žmogus. Jo drabužiai ploni, bet
 4 KUDIKYST|         nes dėdė suaugęs didelis žmogus ir visados pypkę rūkydamas
 5 PAKELEIV|      smagu! O dabar... trankais, žmogus, pats nežinai, kokio galo
 6 PAKELEIV|    Petras. - Tas dvarponis geras žmogus, tikras lietuvis.~    -
 7 PAKELEIV|       vien dėl to, kad jis geras žmogus, bet galbūt labiausiai dėl
 8 VAGIS   |             O vienok ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo, - kaip
 9 LAIMESZI|  užgirdusi: atsiduso kaip vienas žmogus ir žemai žemai palenkė savo
10 JONIUKAS|          kažin koks nepažįstamas žmogus, raudonais kailiniais apsivilkęs,
11 PIESTUPY|         mėgsta išgerti, bet taip žmogus nemelagis) vėl tokį atsitikimą
12 PIESTUPY|     raitos ant pakriaušio plikas žmogus ir kvatojas. Visi plaukai
13 PIESTUPY|    ratuose sėdi baltas išblyškęs žmogus. Mataušas tada išgėręs buvęs
14 PIESTUPY|       jam davęs.~    Parūkęs tas žmogus pypkos, padėkojęs Mataušui
15 LAZDA   |           Buvo tai senas aukštas žmogus, jau visai žilas ir vienai
16 UBAGAS  |         buvo ubagas, ar taip sau žmogus, nes ėjo nepasirimsčiuodamas,
17 UBAGAS  |   kalbėjo visai taip, kaip kalba žmogus nelaimingas, - tyliai, lūpom
18 UBAGAS  |     duoti...~    Toks tatai buvo žmogus Petras Sabaliūnas. E dabar
19 UBAGAS  |         man vietos. Žinai, senas žmogus visur nemalonus...~    -
20 SVECIAI |          pasirodė aukštas jaunas žmogus su maišeliu ant pečių. Nors
21 SVECIAI |        dūsavo taip, kaip dūsauja žmogus, vargą vargti pabaigęs,
22 SVECIAI |       stovėjo aukštas pajuodavęs žmogus su maišeliu ant pečių ir
23 SVECIAI |       sukandęs dantis pajuodavęs žmogus ir, kaip arelis, puolė int
24 ABEJOJIM|     labai geras. Bet lengvo būdo žmogus. Ne visados man buvo tikras,
25 ABEJOJIM|     labai geras. Tik silpno būdo žmogus. Kolei jisai Amerikoj kartu
26 BRISIAIA|         kaip nuo jo tekinom bėga žmogus, turėdamas rankoj šaudyklę...~   
27 BRISIAIA|     suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė; tik nebegalėjo
28 LIUDNAPA|      dainuoti, kaip tat tik moka žmogus, miškan intėjęs: tečiaus
29 LIUDNAPA|          Taip dejuoti galėjo tik žmogus senas, labai senas, ir labai
30 LIUDNAPA|       sodžiuje gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys, su
31 LIUDNAPA|        Petras Banys. Dar jaunas, žmogus jautrus ir ūmus, negalėjo
32 LIUDNAPA|        iš visur bėga... Ką gali, žmogus, žinoti, - gal paskum, po
33 LIUDNAPA|          jisai, - mąstė jinai, - žmogus senas, daug matė ir pergyveno, -
34 LIUDNAPA|      nusidėsi: taip kad nežinai, žmogus, kokio galo ir tverties.
35 LIUDNAPA|          Pasakojo, kaip pasakoja žmogus senas, kursai nieko savo
36 LIUDNAPA|           ar kaip?!. Baisus esąs žmogus, kaip žvėris. Nei Dievo
37 LIUDNAPA|        Taip ir pasakęs... Baisus žmogus! Kad kalbąs, tai kaip jaučias
38 LIUDNAPA| nebejautė teip, kaip jį atjaučia žmogus sveikas. Kada jai pasakojo,