Part

 1 BEDARBO |    badas ir ateitis. Dabar nėra nei vieno, kurs mane paminėtų
 2 BEDARBO |       Juk tada ir aš nebejausiu nei drėgno šalčio, nei sąnarių
 3 BEDARBO |   nebejausiu nei drėgno šalčio, nei sąnarių skaudėjimo, nei
 4 BEDARBO |         nei sąnarių skaudėjimo, nei pilvo gurgėjimo, - būsiu
 5 BEDARBO |  pasidaro tamsu. Nebejaučia jis nei savo baisaus kriokimo ir
 6 BEDARBO |  baisaus kriokimo ir putojimos, nei kojų traukimo, kurios riečias
 7 ANTUETLI|     matyti, - rodės, kad jo čia nei nebuvo. Bet kas čia? Štai
 8 PUGAKALN|    ilgai... taip jam rodės. Bet nei žiburio, nei žmogaus buto
 9 PUGAKALN|         rodės. Bet nei žiburio, nei žmogaus buto nepamatė. O
10 JIIRJIS |     toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo
11 JONIUKAS|       Antano, bet nedrįsta: juk nei karto dar nėr važinėjęsis.~    -
12 JONIUKAS|       skaudžiai niekas nebaudė: nei motutė, juo labiau tėvelis.
13 PIESTUPY|         Šiurpas paėmė. Aplinkui nei balso; tik girgžda po kojų
14 PIESTUPY|      žmogų pasmaugia. Negelbsti nei greitos kojos: juo labiau
15 PIESTUPY|      Mataušas buvo matęs. Bėgti nei nepamanėva: tikrai žinojova,
16 ABEJOJIM|          Dažniausiai vis viena, nei jinai juokų mėgsta, nei
17 ABEJOJIM|         nei jinai juokų mėgsta, nei vakaruotų eina; šventadieniais
18 VIENARUD|   tikrai myli artimą, kas jisai nei nebūtų...~    Dirstelėjęs
19 VIENARUD| nebeverkė, tik tyliai dejavo... Nei giesmės, nei maldų nesgirdėjo...
20 VIENARUD|   tyliai dejavo... Nei giesmės, nei maldų nesgirdėjo... Vežimėlis
21 LIUDNAPA|       iš rankos žemėn, e jinai, nei karto nemirktelėjus, žiūrėjo
22 LIUDNAPA|       Likimo pirštas nepraleido nei mažiausio atsitikimo, -
23 LIUDNAPA|   paprašė valgyti ir visą laiką nei žodžio nepratarė. Pavalgęs
24 LIUDNAPA|      Intėjęs trobon, nebenorėjo nei vakarienės valgyti. Kai
25 LIUDNAPA|    keliais valkiojasi, susitikę nei vieno žmogaus ramiai nepraleidžia.
26 LIUDNAPA|       esąs žmogus, kaip žvėris. Nei Dievo nebijąs. Mūsų vyskupą
27 LIUDNAPA|       paėmė. Viena... miške, ir nei vieno gyvo balso aplinkui.
28 LIUDNAPA|         teip nusilesęs, kad jau nei "lenkų", nei savo vyresnybės
29 LIUDNAPA| nusilesęs, kad jau nei "lenkų", nei savo vyresnybės nebebijojo.~   
30 LIUDNAPA|       išsigandusi, kad iš karto nei savo namų, nei sodžiaus
31 LIUDNAPA|         iš karto nei savo namų, nei sodžiaus nepažino. Lyg regėjos
32 LIUDNAPA|    žmones gabeno. Nepasigailėjo nei žilų senelių, nei sergančių
33 LIUDNAPA| Nepasigailėjo nei žilų senelių, nei sergančių moterų, nei nekaltų
34 LIUDNAPA|  senelių, nei sergančių moterų, nei nekaltų mažų kūdikių. Visas
35 LIUDNAPA|       aptemo, veidas pajuodavo. Nei vilties, nei laimės nebeliko.
36 LIUDNAPA|         pajuodavo. Nei vilties, nei laimės nebeliko. Viena slankiojos
37 LIUDNAPA|    skundimos, kad jisai negalįs nei vienos dienos namie būti,
38 LIUDNAPA|      jos kūną dergė... Nepažino nei Damulienės ir jos dukterų,