Part

 1 JONIUKAS|                                   JONIUKAS ~    Šeštų metų Joniukas
 2 JONIUKAS|          JONIUKAS ~    Šeštų metų Joniukas jau piemuo. Gano jis žąsis.
 3 JONIUKAS|           tos žąsys svetimos. Bet Joniukas ir neatamena, kad jo tėvelis
 4 JONIUKAS|          dabar nėra. Kur jis yra, Joniukas pagaliaus gerai nežino.
 5 JONIUKAS|   maišeliu ant pečių iš namų ėjo. Joniukas kaip tik tą dieną tupėjo
 6 JONIUKAS|         žemyn. Seniau tokią dieną Joniukas neiškentėdavo; atsiklaups,
 7 JONIUKAS|   kniukčiodama verkė.~    Atamena Joniukas, kad atėjo tada keletas
 8 JONIUKAS|       grįžtų.~    Nesuprato gerai Joniukas, ką tas visa kas reiškė,
 9 JONIUKAS|     motutė pradėjo balsu raudoti, Joniukas nušoko nuo suolo, nusitvėrė
10 JONIUKAS|         ligi šios dienos nebematė Joniukas savo tėvelio. Niekas jau
11 JONIUKAS|        saldumynų nupirkęs. Paliko Joniukas trobelėj su savo motute
12 JONIUKAS|         palikusi. Ką tas reiškia, Joniukas gerai nesuprato; tik matė,
13 JONIUKAS|       Velykas pamatė nuo krosnies Joniukas, kad trobelėn intėjo kažin
14 JONIUKAS|         tamsta už jį norėtum?~    Joniukas girdėjo, kaip "dėdė" pradėjo
15 JONIUKAS|       neklausys ir tinginiaus. Ir Joniukas, nors namie negera buvo
16 JONIUKAS|            Bet ir naujojoj vietoj Joniukas iš palengvo apsiprato. Teisybė,
17 JONIUKAS|       žolėmis ir paleido ganytųs. Joniukas juos ganė, lesino ir saugojo
18 JONIUKAS|        žąsiukai pasiūgėjo, turėjo Joniukas kartu su kitais sodžiaus
19 JONIUKAS|      sodžiuje išgirdo. Tos dainos Joniukas nemoka, tik kelius žodžius
20 JONIUKAS|                 Šaukia dar labiau Joniukas, norėdamas pasigirti, ir
21 JONIUKAS|      dainuok, kai tave vešiu.~    Joniukas prašvinta iš džiaugsmo,
22 JONIUKAS|        kodėl tuojau patinka. Kada Joniukas grįžta laukan, kiekvienas
23 JONIUKAS|      kiekvienas skaudžia.~    Bet Joniukas linksmas ir laimingas; važinėjas
24 JONIUKAS|           važinėjęsis. Važinėjasi Joniukas per visą mėšlavežtį, per
25 JONIUKAS|        visą kailį išpersiu!..~    Joniukas išlaksto visą sodžių ir
26 JONIUKAS|         neitų, bet kur dėties. Ir Joniukas nedrąsiai atadaro trobos
27 JONIUKAS|       nugarą, per pakinklius.~    Joniukas vyniojas ir raitos, kaip
28 JONIUKAS|          miegas visa nuramina, ir Joniukas užminga...~    Tečiaus ant
29 JONIUKAS|       nutvėręs skaudžiai primuša. Joniukas ištrūkęs lekia int žąsis
30 JONIUKAS|   niekados to būtų neatsitikę. Ir Joniukas vėl atsimena namus, motutę.
31 JONIUKAS|         ir jo tėvelio trobelė. Ir Joniukas jau greitais, tvirtais žingsniais
32 JONIUKAS|           Prisiartinęs int namelį Joniukas apsistoja, tarsi nedrįsdamas
33 JONIUKAS| supurvintas ir tarsi nelaimingas. Joniukas žvilgteri int visas puses,
34 JONIUKAS|        Bet tėvelio nėra. Tik mato Joniukas ant suolo sėdinčią motutę
35 JONIUKAS|         Uršulę. Motutė rauda.~    Joniukas nustebęs žiūri int jas ir
36 JONIUKAS|         int Joniuką.~    Girdi tą Joniukas ir visas nutirpsta; akys
37 JONIUKAS|             sako pabalusiom lūpom Joniukas.~    - Aa, lauke! Dieve
38 JONIUKAS|    Išsigandęs, tik gyvas, sprunka Joniukas iš trobos ir kaip tik galėdamas