Part

 1 PARSAPNI|          ir broliškus jausmus, - tada greitai dasieksite laimės,
 2 BEDARBO |          darbininkas... Atsiminė tada jis Liepojų, kur, girdėjo,
 3 BEDARBO |       pasikalbėt ir pasirodavot: tada nors ne taip būtų baisu
 4 BEDARBO |     pasikloti sau patalas... Juk tada ir aš nebejausiu nei drėgno
 5 ZVAIGZDE|       kas jos tokios yra... Daug tada jis mudviem apsakė. Toks
 6 ZVAIGZDE|        skambėjo. Ir linksmi buvo tada miškai, pilni paukščių ir
 7 KUDIKYST|       atsako motina.~    - Ar ir tada buvo teip šalta?~    - Labai
 8 VAGIS   |         VAGIS ~    ...Jaunas dar tada tebebuvau, nevedęs ir stipras, -
 9 VAGIS   |       pakakintas: nebūtos mintys tada po mano galvą lakstė...
10 LAIMESZI|       jūsų protą ir širdis, - ir tada būsite laimingi...~    Taip
11 JONIUKAS|      Atamena Joniukas, kad atėjo tada keletas moterų ir dėdė Jokūbas
12 JONIUKAS|    galvoj. - Pamatys tetulė, kas tada bus!"~    O tetulė, kaip
13 PIESTUPY|       stebisi Mataušas, kaip jis tada gyvas liko. Ne vienas yra
14 PIESTUPY|       išblyškęs žmogus. Mataušas tada išgėręs buvęs ir drąsus.~    -
15 PIESTUPY|     pakaruoklį arba ką kitą, kas tada reiks daryti, kaip iš bėdos
16 PIESTUPY| nepamanėva: tikrai žinojova, kad tada būtinai mudu privys ir pasmaugs;
17 LAZDA   |          buvo gimęs. Pasitaikino tada kaip tik blogi metai, duonos
18 LAZDA   |         dobilų.~    Ir atėjo man tada galvon bloga mintis - taip,
19 LAZDA   |           kokia lazda jisai mane tada mušė? - paklausė jau šypsodamcs
20 UBAGAS  |   visados tvirtindavo, kad bitės tada tik sekas ir esti geros,
21 SVECIAI | sargybiniai paspėjo jį atstumti. Tada nutvėrė nuo suplo kočėlą
22 ABEJOJIM|        su vaikais išsikėlė. Kaip tada prašiau Petro, kiek raudojau -
23 ABEJOJIM|       balsu kalba. Ir vėl kremta tada mane klausimas: kur juodu
24 ABEJOJIM|         nelaimę ant jos krūtinės tada išraudojau. Ant rytojaus
25 BRISIAIA|          dabar tyko: kelia jisai tada savo seną galvą nuo kojų
26 BRISIAIA|     stiprus ir visų branginamas. Tada apsigint nuo žmonių negalėjo.
27 LIUDNAPA|       mažutis, nekaltas būdamas? Tada tokios gražios, laimingos
28 LIUDNAPA|        gaila man būdavo... Ką tu tada, mano mažutėlė, veikei?
29 LIUDNAPA|                   Ar žinai, kaip tada bus mum gera! - kalbėjo
30 LIUDNAPA|      išplėšti ir purvan suminti: tada vergo širdis sudrebėdavo
31 LIUDNAPA|        laiminga, kaip kūdikis... Tada Petras tyliai tyliai atsikėlė
32 LIUDNAPA|        suolo poteriautų.~    Tik tada nustebusias akis pakėlė,
33 LIUDNAPA|         ką, jeigu nuveiks... Juk tada, senut, visiems būtų geriau
34 LIUDNAPA|           nieko nepadarė. E kiek tada rusai žmonių sušaudė, kiek
35 LIUDNAPA|         jinai ėmė pasakoti, kaip tada buvo. Kaip ponai sukilo,
36 LIUDNAPA|          vasarojaus lauką ir tik tada išėjo vieškelin. Sunkiai
37 LIUDNAPA|   lojojama. Be jokios priežiūros tada po laukus vaikščiojo ir