Part

 1 PIRMUTIN|          pavasario saulė linksmai žiūrėjo pro mano langą, nors lauke
 2 BEDARBO |                  Ateitis linksmai žiūrėjo jam į akis, ir jis, pilnas
 3 ZVAIGZDE|         tik linguodams žilą galvą žiūrėjo int mane. Žinojau, ką nori
 4 ZVAIGZDE|      debesėlio žiba.~    Ir šiaip žiūrėjo prievaizdas, ir taip - nemato.~    -
 5 ZVAIGZDE|    Simanas nutilo ir liūdnom akim žiūrėjo tolumon. Jau artinos vakaras.
 6 PAKELEIV|           savo smakrą, visą laiką žiūrėjo į jį ir klausės.~    - Ar
 7 LAIMESZI|      pilnos džiaugsmo žmonių akys žiūrėjo į jo viršūnę kaip į saulę:
 8 KLIUDZIA|        taikinti. Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis,
 9 JIIRJIS |           sutvirtėjusiu, linksmai žiūrėjo ateitin, drąsiai žengė dar
10 JONIUKAS|           bailiai po trobelę, tai žiūrėjo, kaip dideli vandens lašai
11 JONIUKAS|        motutei, ir pasigailėdamos žiūrėjo šakalynėn. O Joniukui, tų
12 PIESTUPY|         iš dviejų priešingų pusių žiūrėjo int tave baisus tamsus griovys,
13 PIESTUPY| apsivilkusi, ir maloniai int mudu žiūrėjo.~    - Tai tamstos gal ant
14 SVECIAI |   išsitempęs, ištiesdamas rankas, žiūrėjo aplinkui, tartum šitą juodą
15 SVECIAI |         ir baisi giltinė ne kartą žiūrėjo jam akysna. Ir galbūt tik
16 SVECIAI |       atsisėdo ir pasirėmęs stalo žiūrėjo int savo pačią. Taip visas
17 SVECIAI |           dvi maži vaikų galveli: žiūrėjo jiedvi vidun išplėstoms
18 SVECIAI |    puldamas.~    Vaikai išsigandę žiūrėjo int nepažįstamą žmogų ir
19 SVECIAI |           netikėdami jo žodžiais, žiūrėjo int tėvą.~    - Norit turėt
20 SVECIAI |           atsirėmęs bepročio akim žiūrėjo aplinkui... Vaikai, prisiglaudę
21 SVECIAI |       kada amžinai akysna giltinė žiūrėjo, kada baloj ar purvynėj
22 VIENARUD|         seni kapų kryžiai rūsčiai žiūrėjo int mane ir tartum sakė: "
23 VIENARUD|        pasistiebdamos, su atidžia žiūrėjo per tvorą kiton pusėn kapų;
24 LIUDNAPA|        matė: jos tiesiai int mane žiūrėjo...~    - Ko tamsta nori? -
25 LIUDNAPA|     intbedusi savo klaikias akis, žiūrėjo int mane.~    Nežinojau,
26 LIUDNAPA|          nei karto nemirktelėjus, žiūrėjo int mane. Krūtinėj pajutau
27 LIUDNAPA|    laimingai šypsodamas. Maloniai žiūrėjo int moterį ir matė, kaip
28 LIUDNAPA|         suolo, ilgai int ją tylom žiūrėjo. Jo akyse švietė ir bailė,
29 LIUDNAPA|         širdžia ir degančiom akim žiūrėjo int vienas kitą ir, stiprai
30 LIUDNAPA|          alkanas, aptemusiom akim žiūrėjo int pono rūmus, ir jo omenėje
31 LIUDNAPA|         linksmiau kaip jos Petras žiūrėjo, nes to gyvenimo pavojaus
32 LIUDNAPA|       užkaitusiom nuo ugnies akim žiūrėjo int Urbonienę. Nekentė tos
33 LIUDNAPA|   sustyrusius sūnaus plaukus, tai žiūrėjo jam akysna.~    - E kur
34 LIUDNAPA|      stebuklas būtų jai pasirodę. Žiūrėjo tik int žmones, kuriuos
35 LIUDNAPA|    Išplėstom, be išreiškimo, akim žiūrėjo...~    Tik vieną kartą tose