Part

 1 PIRMUTIN|          kur vagonų pabrikas, - sako jis, - bet eikim mažesnėmis
 2 PIRMUTIN|     Kunigas kapelionas nedėlioj sako mums, mokiniams, pamokslą,
 3 KUDIKYST|       glostydama mūsų galvas ji sako:~    - Vakar parnešiau Petrienei
 4 KUDIKYST|    nebegausite dabar kepurių, - sako ji silpnu balsu.~    Bet
 5 KUDIKYST| žiūrėkit, - kaip ir ko pabūgęs, sako pašnibždomis vienas iš mūsų
 6 KUDIKYST|  rūsčiai, bet kartu rūpestingai sako motina. - Matai, visas sušalęs,
 7 KUDIKYST|   nebūtų gailu manęs palikti? - sako jausmingu balsu motina,
 8 KUDIKYST|         ir svečių susilaukėm, - sako linksmiai motina.~    -
 9 KUDIKYST|   pasisveikink gi su viešnia, - sako prisiartinusi motina. Juk
10 KUDIKYST|          Tai tu jam dėdė esi, - sako man motina.~    Vėl nieko
11 KUDIKYST|        eime pas krikštomočią, - sako man motyna. Aš palieku viduasly
12 KUDIKYST|       toks geras, kaip dabar, - sako kunigas ir važiuoja toliau. "
13 KUDIKYST|    numirė, - eime pasimelstų! - sako man kitą kartą liūdnu jausmingu
14 KUDIKYST|     Matai, tavo krikštomočia, - sako man motyna.~    Žiūriu,
15 PAKELEIV|        kokios aplinkybės bus, - sako atsidusdamas Antanas ir
16 PAKELEIV|          tu, brolau, perdedi, - sako Petras. - Tas dvarponis
17 PAKELEIV|       ir mūsų kelionės galas, - sako rodydamas dvarą Petras. ~
18 TIKEJIMA|   kišdama man popierį, maloniai sako:~    - Prašom tamsta perskaityti...~    -
19 JONIUKAS|         darželį teturi (ir tas, sako, esąs žydo Iršos). Ant galo,
20 JONIUKAS|        ratuosna, pavažinėsiu, - sako Morkūno Antanas, tarsi suprasdamas
21 JONIUKAS|  ratuosna.~    - Na, dainuok! - sako Antanas ir sukerta arklį.~   
22 JONIUKAS|     Šeškaus piemenį vežiojas? - sako vyras stovėdamas vienam
23 JONIUKAS|        motutė.~    - Lauke... - sako pabalusiom lūpom Joniukas.~    -
24 PIESTUPY|         nuliūdimo ir numirusiu. Sako, kad dabar ta vieta Šventoja
25 PIESTUPY|       Piestupy burlokų kapai... Sako, dažnai tie pakaruokliai
26 SVECIAI |       sakau. - "Dėkui, dėkui, - sako kiškelis, - prašom padėti."
27 ABEJOJIM|     Gerai tau, Uliut, laukti, - sako jinai Petrienei, kada toj
28 ABEJOJIM|    visados taip", - piktu balsu sako Petras, int mane nežiūrėdamas,
29 ABEJOJIM|     regis, kelia mane motutė ir sako: "Lėk, Uliut, greičiau lėk,
30 ABEJOJIM|         jinai mane kėlė. "Ne, - sako, - nekėliau." Papasakojau
31 ABEJOJIM|    Išsigando ir motutė. "Čia, - sako, - kas nors yra: gal Dievas
32 VIENARUD|        Susimušė su vaikinais, - sako, patsai pirma ir pradėjęs, -
33 LIUDNAPA|        Niekas to nesitikėjęs... Sako, net patsai didysai stačiatikių
34 LIUDNAPA|        ant to arkiriejaus: "Aš, sako, darau, ką noriu, e Dievo
35 LIUDNAPA|         e Dievo nebijau; kažin, sako, kur tasai Dievas yra -